“Ateidama į mano gyvenimą atsinešei vien blogį”
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos mielosios Vinted patarėjos ir išklausytojos
Pirmą kartą atėjau čia vedama nevilties ir skausmo.
Gal kas nors mane supras, nuramins, patars ka daryti toliau…
Einu prie esmės – neveltui tema “Širdies reikaluose”.
Taip , taip kalbėsiu ir išliesiu savo širdį, kuri šiandien sudužo į šipulius ir nežinau iš kur gauti jėgų ją suklijuoti ir gyventi toliau…
Šiandien mane paliko ir liepė išsikraustyti iš JO namų mano draugas, su kuriuo puoselėjau santykius 1,5metų.
Net neužduodant klausimo, atsakau ,cituoju : “Nenoriu matyti nei tavęs, nei tavo artimųjų ir visos giminės, esate šlykštūs ir tu ateidama į mano gyvenimą atsinešei vien tik problemas ir rūpesčius bei blogi.”
O viskas prasidėjo nuo to jog mano tėvai gyvena mano draugo kaiminystėje,nuosavame name, mano tėvas žiauriai nekenčia katinų ir visaip kaip boikotuoja prieš juos – vaikydamasis juos po kiema su šautuvu, dėdamas i maistą nuodų ir visaip bandantis jų atsikratyti.
Mano draugas turėjo katiną (taip,turėjo nes šiandien jis vargšelis mirė), augo jis draugo kieme,ne namuose,mes juo rūpinomės,valgydindavome ir t.t. bet į kambarį jo neįsileisdavome,jis tiesiog buvo mūsų kiemo katinas.
Ir kai prieš 3dienas pamatėme savo katiną kieme visą sublogusį ir vos bepaeinantį draugas pasakė kad jeigu katinas mirs žinosiu kas prie to prisidėjo (turėjo omenyje mano tėvą ,nes žinojo kad mano tėvas nekenčia katinų + mano draugas ir tėvas nebendrauja)
Katinas mirė šiandien ir tuojau pat buvau išprašyta iš draugo namų.
Kaltinu ir tėvą ir draugą ,aš jam bandžiau aiškinti kad ne aš taip padariau, kad tėvas,bet jis tepasakė jeigu tavo tėvas toks psichinis ligonis,tai ir tu tokia pati.Šlyksti.
Liepė susikrauti daiktus ir dingti.Išėjau pas tėvus – kad ir kaip to nenorėjau bet daugiau neturėjau kur eiti.Neturiu draugų ,kuriems galėčiau pasiguosti, šiandien tapau vieniša kaip pirštas, nei darbo (niekur nedirbau nes padėjau draugui jo versle), nei pinigų nei artimųjų palaikymo,nieko nebeturiu per SAVO PSICHINI TĖVĄ.
AŠ NEBEŽINAU KĄ MAN DARYTI TOLIAU…MYLIŲ JĮ IR BE GALO SKAUDA.Tuo pačiu suprantu , kad privalau judėti pirmyn, nes gyvenimas tęsiasi, bet kaip ??? PADEKITE.
Beje, man 26m ,draugui 34m. – ne vaikiškas amžius.
Jaučiuosi blogai.
P.s.Anonimas,nes žinau kad draugo planceteje yra Vinted programėlė ir jis gali pamatyti temą,o to nenoriu.
Pati netekau tėčio neseniai, dabar bet ką padaryčiau, kad tik kartu pabūtume.
tau 26 metai ir tu gyveni su tevais ar kaip?
Tėvas durnas, bet tema juk ne apie tai. Vaikinas lygiai tiek pat durnas, jei nesupranta, kad jūsų tėvo sprendimai nėra jūsų valioje.
Nemanau, kad jums tokio reikia, nes tai tik viena situacija, kurioje išlindo savanaudiškumas ir empatijos nebuvimas. Tokių situacijų su laiku būtų tik daugiau.
Kitas dalykas, taip, katino gaila, bet žmonės, kuriems gyvūnas svarbiau už žmogų, irgi nėra labai normalūs. O tai jei jums tas katinas būtų po ratais palindęs? Užmušęs jus būtų?
Tėvas nesveikas, taip. Bet kuo dėta autorė? Nu man tai vaikinas nenormalus jei paliktų mylimą moterį dėl jos tėvo ne dėl jos. Nenormalu. Nors manau ne vien katinas čia, gal ir taip ne itin gerai santykiai klostės.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
