Ateikit ir padėkit man. Būrimosi pasekmės
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Rašau visiškai rimtai ir labai labai tikiuosi, kad kas nors man ką nors patars, nes baigiu išvesti save iš proto. Taigi, esmė ta, jog prieš maždaug du metus lankiausi pas būrėją (būrė iš delno). Na ir jis man išbūrė, kad išsiskirsiu su vaikinu, ieškosiu geresnio ir pan. Esmė ta, jog vaikino aš tada net neturėjau, buvau tik susižavėjusi vienu vaikinu, bet maniau, jog nieko mums neišeis. Tam būrėjui pasakiau, jog neturiu vaikino, bet jis pareiškė, kad vis tiek kažkas yra ir su juo išsiskirsiu, o savo tikrąją meilę sutiksiu vėliau. Tada neėmiau tų žodžių pernelyg į galvą, gyvenau sau toliau. Po kurio laiko, visiškai man netikėtai, mes tikrai su tuo vaikinu tapome pora ir ja esame iki šiol. Iš pat pradžių man viskas buvo gerai ir pan., bet po kurio laiko prisiminiau būrėjo žodžius ir iki dabar neberandu sau ramybės ir vis prisimenu. Visų pirma, suprantu, kad neverta tikėti tokiomis nesąmonėmis, bet matyt mano pasąmonė tuos žodžius įsirašė giliai į galvą… AŠ visiškai nenoriu skirtis ir prarasti savo vaikino, kadangi man jis pats geriausias, su juo jaučiuosi savimi, juo pasitikiu ir myliu. Bet tie žodžiai neduoda ramybės, nenoriu gyventi tokioje baimėje visą gyvenimą. Esu tikrai labai durna, kad išvis lankiausi pas kažkokį būrėją. Suprantu, kad pati esu savo likimo kalvis, bet vis tik… bijau…. Kartais net vos ne panikos priepuoliai ištinka, nes labai labai bijau prarasti tą žmogutį ir tikrai neperdedu dėl panikos priepuolių… Taigi, prašau jūsų bet kokio patarimo, kaip man sau pačiai padėti? Gal kam nors buvo taip pat? Išvis mąstau, kad galbūt man reikia apsilankyti pas kunigą. Gal jis man padės apvalyti tas visas negeras ir ramybės neduodančias mintis?..
P.S. Šia tema taip pat noriu atkreipti daugelio jaunų ir naivių merginų dėmesį. Dažnai matau temas, kuriose rašot apie būrėjas įvairiuose miestuose, dalinatės kontaktais ir pan. Būkit geros ir padaryk pačios sau paslaugą – neikit. Kad ir labai smalsu bus – neikit. Pranašystės neatneša laimės. jums nereikia kažkios būrėjos, kuri sudiktuotų jūsų gyvenimą, Gyvenkite ir kurkite savo gyvenimą pačios. Paklausykit manęs, nes aš jau labai skaudžiai pasimokiau…
Visų pirma, išvis pas kokį būrėją lankeisi, gal jis net nėra tas tariamas geras būrėjas?
O šiaip patarimas, jeigu tau gerai dabar, tai neimk į galvą ir gyvenk sau ramiai. Juk jeigu dabar pas jus viskas gerai, tai neims iš oro ir nesugrius pas jus tie santykiai.
Manau, kad sau padėti tegalima savo valia, stengiantis negalvot apie tai. Arba išpešt iš to naudos – labiau stengtis palaikyt puikius santykius, mylėt draugą, juo labiau rūpintis, saugot draugystę. Ir nebus kaip jai iširt. O pati aš iš esmės netikiu jokiomis būrėjomis, tai tiesiog žmogaus būdas užsidirbt duonai. Argi ne kiekvienai jaunai panelei būtų galima tą patį pasakyt? Juk tai tinka praktiškai visoms (žinoma, tik teoriškai), mat žmogus yra jaunas, jis ieško, tos meilės gali keistis ir panašiai. Bet niekas nesako, kad taip bus. Bus taip, kaip tikėsi
O kaip atskirti gerą nuo blogo? Dabar išvis abejoju ar yra tų gerų, nebent mes gerais lankome tuos, kurie išpranašauja mus tik gerus dalykus, kuriuos norime girdėti.
Aš labai stengiuosi neimti į galvą, bet ne visada pavyksta :/Bet tikrai taip, dabar viskas gerai ir nieko netrūksta. Labai dėkoju jums už tokius žodžius
Labai laukiu dar komentarų. Pakelkit jei nesunku
100% pasake jums iprastas banalias frazes kurias is jusu issigaude, nera ko bijoti. svarbu neuzprogramuokit saves
Bandyk pakeist ateitį Juk kai išburia, tai nereiškia, kad tik taip ir ne kitaip bus. Tai pasako kas būtų, jei tu nieko nekeistum. Bet tu gali pakeist Tiesiog stenkis vaikinui būti pati pačiausia, tik nepersistenk O pas vieną pasibūrus negali sakyt, kad jie visi blogi. Pvz man labai padėjo būrėja. Ji man atsakė į vieną klausimą, kuris man nedavė ramybės ir pakolkas esu laiminga, nes dvejonės dingo.
o man taip visiskai neplanuotai isbure is delno.As jos NIEKO neklausiau. Pirmiausia, ka pasake paemusi ranka, kad gyvenime yra daug vyru (to absoliuciai niekas negalejo zinoti), kad savo vieniteli sutiksiu ir istekesiu veliau, bus vienas vaikas, gyvensiu palyginus ilgai. Man tada buvo 19. Rimtai i tai nepaziurejau. Kita menesi man 21 ir… as niekaip su nei vienu sutiktu neuzmezgiau rimtu santykiu, neuzsibuvau ilgai, nes vis kazkas netiko. Nezinau, neuzsiciklinu ant tu jos zodziu ir pan, bet faktai patys uz save kalba.
Kvailiausias dalykas, kokį tik žmogus gali padaryti – atiduoti SAVO GYVENIMĄ VALDYTI KITAM. Ką tie šarlatanai ir daro . Jie puikūs psichologai, labai pastabūs ir mokantys sąmoningai skaityti žmogaus kūno kalbą, gestus.
Aš asmeniškai, bausčiau tuos, kurie šiuo šarlatanizmu užsiima ir tuos, kurie jais tiki bei pas juos lankosi. Daugelis iš jų neturi nei normalaus išsilavinimo, nei darbo ir tai vienintelis jų pagyvenimo šaltinis – lupikavimas iš patiklių žmonių.
O kaip jūs įtikinote save? Išvis, kaip neužsiprogramuoti? Esu girdėjusi apie pasąmonės galią, kad ji tikrai stipriai veikia, tad gal kažkaip bandyti savo mintis keisti? Bet kaip išmest iš galvos visiškai tuos žodžius….
Žinot, skaitau ką čia jums išbūrė ir žinokit nematau nieko kažko tokio, ką ji išskirtinio pamatė.
100 proc. su jumis sutinku ir jums pritariu!
Užjaučiu,kad taip užsiprogramavau save.Man sugadino gyvenimą kai kurios personos.Bet labiau pirma,dėl kurios priėmiau kitokį sprendimą,o jau pinigų kiek išleidau
O ką manote apie apsilankymą pas kunigą? Gal padėtų.. Ar esat kas nors buvę tokiai ar panašiai konsultacijai pas kunigą?
Kam išleidot pinigus?
Na pas vieną būrėja 30 lt,po to pas kitą 50 lt,dar pas kitą 50 lt.Žodžiu ėjau tiesiog sužinoti ateitį ir ėjau pas kitas pasitvirtinti,o gaudavosi,kad visos kalbėjo skirtingus dalykus ir vėl ieškojau kas gal dar pasakys kitaip,na arba bent jau realiai kažką.Na ir niekas nieko,o ėjau pas išgirtąsias,kiek SM forume laiko praleidau,ten po 50 psl,tai po kelis kartus skaičiau,akd atrinkti tas “tikrąsias” būrėjas.Tfu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
