koks tas kitas kelias? nuo savo pašaukimo nepabėgsit, koks jis bebūtų

Gamtos mokslai

Na, as pabandysiu pabegt Nors kol kas neitin sekmingai sekasi

juk gali siuos mokslus baigus stot i medicina ir bus rami dusia

Eini ir eik, domėtis visada gali tuo, daug metų mokslo, su studentais nesiskaito (kaip ne kas trečiam aukšte VU MF), tokie žodžiai kaip fiziologija, Žlabys, biochemija, farmakologija daug kam tapę keiksmažodžiais, pirmi treji metai juodas arimas, jei nesimokysi ar šiaip tau objektyviai kas nors blogai bus ir nesimokysi, iškart už borto, balta varna etc.. Esmė ta, jog iki tol, kai visi sakė, jog reiks daug mokytis, supratau, bet kai pati patekau, supratau, kad nieko nesupratau.. Jei į mokamą netyčia pakliūsi – metai 10 štukų kainuos, dekanatas su studentais nesiskaito, tos trys ten dirbančios gali psichologinę traumą įvaryt (neperdedu), jei, pvz., pažymą dėl perlaikymo egzo išduoda griežtai tik dieną prieš, o egzas šeštadienį (perlaikymas), 5dienį nepriima studentų, išėjau negalėdama liautis verkus.. Ir taip dažnokai ten verkiau.. Teisybės kaip ir visur nėr, kažkur užkliūni, kažkas nepatinka, bandai aiškintis, tave nusodina ir tiek. Šešerius metus atsimokai, gauni tą magistrą, su kuriuo daktaru nebūsi, į rezidentūrą vietų gerookai mažiau nei norinčių, lemia viską ne tik pažymiai ir motyvacinis, o pažintys. Ir nebūtinai pateksi ten, kr nori, pateksi ten, kur išeis (statistiniu atveju). Nori tarkim kur nors Santorose dirbti – pažintys.. ir pan. Tai čia man taip, turėjusiai problemų, esu akademinėse, nuo rudens vėl ketvirtam kurse. Jei tiesiog ari kaip darbinis arklys, myli visą mediciną ir kali nesustodamas – problemų gal ir neturėtų būti. Kiek teko matyti praktikoje – labai nuo gydytojo priklauso, vieni atsipūtę ir jiems viskas, pacientai irgi dzin, kiti širdį atiduos ir nuoširdžiai džiaugsis padėję.. Lt valstybinėse ligoninėse tikrai nėra saldu dirbti, o jei dar poliklinikoje.. Nežinia, kokias reformas Andriukaitis įves.. Ir t.t. ir pan, Tai mano asmeninė nuomonė.

as pvz esu kineziterapeute, balu nereikai aukstu o darbu esu labi patenkinta, kaip ir prie mediku, bet ne visai….

viena pazystama studijavo medicina. tevai eme galvot, kad dukra narkotikus vartoja, nes kazkokia apdujus budavo, neaiski, o pasirodo jai nuo mokslu stogas ciuozt buvo pradejes, o narkotiku jokiu ji nevartojo

Aciu Ir sekmes grizus i mokslus!

Matot, merginos, esme yra tame, kad noro ne visada uztenka, as manau, kad mano charakteris neatlaikytu. Mokausi pati tikrai daug, bet kartais imi ir perkaisti – meti knygas i sali keliom dienom, paverki, pasinervini. Medicinoj negaleciau paimt ir mest tu knygu velniop keliom dienom, sedeciau dantis sukandus ir tureciau mokytis. Tiesiog kad ir kaip noreciau, esu per daug ,,minksta” siem mokslam, tad pasirinkau patogesni varianta – darba laboratorijoje Bet sirdziai neisakysi

Buvo vienas is variantu, bet apsvarscius kasmet baigianciu ir darbo vietu santyki, + alga ir darbo pobudi tariau ne

P.S. taip, zinau, kad tie, kurie domisi ir t.t. ir pan. gali prasisukt gerai, bet save tokiais laiko bene kiekvienas, o realybe kitokia

siulyciau pabaigti situs mokslus, ir tada stoti i medicina, jei nebus praejes noras.

Baigsiu 22 metu, na matot… Dar balui pasikelti prisides 1 metai. 23 metu pradeciau medicina, baigciau tarkim 36, nebelieka laiko seimai, vaikam Suku tokia minti, kad gal kada jau turesiu paaugintus vaikus (jei vis dar to noresiu), bet smagiausia butu sia minti mesti is galvos

antra karto stojant vf jau negautumet.. O 10 metu moket uz moksla, tai ka zinau galima baigt biomedicinos bakalaura, o tada magistra imt kazka susijusi su ligoniniu virtuve ar pan.

Pirmame kurse pusei studentų išsėtinė sklerozė, kiti smegenų sutrikimai, rimtai nuvažiuoja stogas.

niekaip negaleciau atkalbeti…. pati taip gailiuosi, kad ne ta egzamina laikiau… ir taip noriu tos medicinos. man taip sirdziai miela, smagu mokytis dalykus, su tuo susijusius. mergyte, neapgaudinek saves (( jeigu turesiu proga – stosiu ten

Gaila,jog nebestosi i medecina gera specialiste prarasim,kuri pakeistu tas sovietines “specialistes”, kuriom pirmiau r0pi kiek duos, poto žmogus…

klo2naz,aww aciu

man tai butu pirmas bakalauras Lietuvoje, nes siuo metu mokausi ne joje

dar vienas is labiausiai gasdinanciu dalyku – vargu ar po tokios atmosferos, kur visi destytojai yra tavo draugai, tau padeda kiek beisgali, o studentas – labai svarbus, istverciau nesiskaityma Tad jei stociau i ja, turbut uzsieny (o konkursai cia dar klaikesni, ypac tiems, kas jau turi viena diploma), ir nebegalciau dirbti, o mano part-time darbo alga yra mano pagrindines pajamos