Juokingos tavo bedos man…duok Dieve man tik tokiu …

Panašu į depresiją

O gal veiki ne tai, ką nori? Gal netenkina studijos, tie patys draugai? Gal… metas kažką tiesiog paleist?

Zinau, kad bedos juokingos del to ir pykstu ant saves.

2 metus bandau, tiesiog pavargstu jau As turiu ta angliskai vadinama ”generalized anxiety disorder” (jeigu jau ruosiates vyt mane is MD ir siust pas gydytojus ar psichologus – buvau ten). Tiesiog nemoku gyvent, ir tai labai vargina… Net nezinau kodel cia rasau. Tiesiog tai isdarke mano visa asmenybe. Nebera nei hobiu ar kazkokiu interesu, beliko tik nuolatinis rupinimasis ir jaudinimasis.

Nemoki gyvent? Turi galvoje, nemoki įsisprausti į visuomenės nustatytus standartus ir juose būti geriausia? Nuklysti nuo normų dažniau nei manai, kad padoru? Tingi, nesi produktyvi gyvenime? Nieko nepasiūlai visuomenei, pvz, beibį ar vestuvių puotą, iš kurios uždirbtų trys pramonės šakos? Nekenti savo studijų, manai, kad jos bevertės, ir savęs už tai nemėgsti? O gal studijuoji vad. presitižinę specialybę, tik tau atrodo, kad sėdi ne savo rogėse, nepatempi, dėl to gėda ir neturi motyvacijos?

Manai, kad švaitai laiką, gyvenimą?

Tai jo. Bet tai tavo gyvenimas. Kas tave spaudžia jį nugyventi kuo greičiau ir kuo “sėkmingiau”, kai tavo pačios vidinis sėkmės modelis galbūt yra visiškai kitoks, nei priimta visuomenėj?

O tingėjimas ir gulinėjimas lovoj labai padeda veido odai . Ir visokiems anxiety disorderiams. Ir daug šokolado. Chill

Kartais gyvenime padeda tiesiog į viską nusispjaut

Sakau jog nemoku nes nuolat del visko jaudinuosi Mano galvoj nuolat sukasi mintys apie mokslus (reiks mokytis ta ir ana, kaip suspet) ir t.t. ir pan., na tiesiog nemoku atsipalaiduoti visiskai. Supratau esme jusu klausimu, laaabai taiklu . Kad i visuomenes remus neitelpu tai tas irgi – kartais noretus issikraustyt gyvent i miska toli nuo visu nesamoniu

Turiu patirties šiame reikale, turbūt net per daug, nei reikėtų turėti žmogui. Jei tik kils noras, parašykite, autore.

aciu, parasiau

Panašu į depresiją bet tau pasisekė, nes būtent dabar tu tobulėji dvasiškai, bandai kapstytis savo jėgomis, tikrai neverta per daug tikėtis iš psichologų ar psichiatrų, padėti sau gali tik tu pati ir Dievas. Kada nors vėliau galbūt norėsi padėkoti likimui už šią patirtį, laikau kumščius už tave.

Aciu labai Taip, niekas nevyksta veltui.. Pvz. darbe man tenka su problematiskais zmonemis bendrauti, matau, kas buna, kai tevai prigimdo vaiku, o juos aukleti pamirsta ir vaikus apleidzia.. Kartais tiesiog norisi uztrenkt duris ir iseit, seniau kainuodavo daug nervu dabar atrodo, kad is to galima daug pasimokyt ir galbut net ateity pavyks kazkur pritaikyt tuos igytus igudzius. Bloga patirtis daznai buna geresne nei gera patirtis. Aciu dar karteli uz kumscius, malonu, kad kazkas palaiko!

Pastaruoju metu girdžiu ne vieną istoriją kaip studijos palaužia žmones Pirmiausia reikia įstoti į kuo perspektyvesnę specialybę, tada žinoma baigti mokslus, nes be aukštojo tu Lietuvoje ne žmogus. Ir žiauriausia, kad tie kurie mokykloje buvo dundukai įstoja į kokią vadybą kolegijoje, po 3 metų ją baigia ir kuo puikiausiai dirba. O dalis tų, kurie norėjo kaip geriau, perdega, nes nespėja prisitaikyti prie studijų tvarkos, nesijaučia gerai savo specialybėje ir galiausiai visiškai susimala depresijoje, apatijoje ir strese.

Pati švietimo sistema klaiki – reikėtų sudaryti studentams sąlygas studijų eigoje pereiti iš vienos specialybės į kitą, keisti studijų kryptį. Beto įstojus reikėtų įvesti motyvacijos paskaitas, kuriose su studentais dirbtų studijų krypties vadovai, kurie analizuotų kiek studentas jaučiasi gerai savo pasirinktose studijose ir kokia sritis jam būtų artimesnė.

Bet dabar universitetams rūpi tik studentų ir jų įmokų skaičius, o ne kokybiškai paruošti specialistai

Akvile, sutinku, ir mano nuomone turetu ir mokykloje ir universitete mokyti apie tai KAIP reikia mokytis, bent jau man siuo metu tai didziausia beda. Visaip bandau, bet niekaip neiseina, galvoj niekas neislieka :/ As tikiu, kad gyvenime viskas grizta bumerangu. Kokioj 7-8 kl ir dar siek tiek veliau buvau apsesta mokslu ir tie, kurie prastai mokesi man vos ne zluge zmones atrode, absoliuciai nesupratau, kad ne tame esme. Gyvenimo kokybe pazymiais matavau tai va ir gavau ko nusipelnius – klausimas ar sugebesiu mokslus isvis pabaigt sitoj makalynej. Bet manau, kad sugebesiu! Siandien esu siek tiek optimistiska. Po darbo uzuot iskart lekus namo nuejau miesto sviesom pasigrozet, pagalvot, suveike

Dėl mokyklos tai būtinai. Man išvis baisu, kai žmonės jau stodami kuria temas su klausimais “Kur galėčiau įstoti su tokiais egzaminais ir balais?” arba “Ar jau žinote kur norite stoti?”. Arba dar geriau – pildo lapą stojimui dar nebūdami tikri kokia specialybė kokiu numeriu turėtų eiti arba sąrašo variacija būna maždaug tokia – psichologija, anglų kalba, istorija, dizainas, vadyba, veterinarinė medicina