Neseniai man nutiko MILŽINIŠKAS, NELOGIŠKAS įvykių kratinys. Pradėsiu gal nuo to, jog laimingai su vienu zmogumi gyvenu 3 metus. Prieš pusmetį jo darbe atsirado protinga, įdomi ir graži moteris. Suprantu, kad be flirto čia nepasieita ir pati tikriausia, bet kartu nekalčiausia išdavystė tuo ir prasideda. Pagundos, kuri išsižiebia staigiai ir nevaldomai, nuo gyvenime atsiradusio naujo, įdomaus žmogaus ir besivystančio instinktyvaus flirto. Aš tos moters niekada nebijojau. Save laikau ne ką prastesne. Išdavystės nebuvo, tuo įsitikinau begale kartų. Bet neseniai įvyko niekuo dėtas konfliktas. Galiausiai matyt dėl argumentų stygiaus ar kad nebebuvo dėl ko aiškintis, pradėjome mažvaikiškai ieškoti nesusijusių dalyku, su tikslu įgelti. Jis man prišnekėjo negražių dalykų aš atgal. Galiausiai pasiunčiau jį sau, tegul eina pas savo plaštakę iš darbo. Mat prieš gerus porą mėnesių radau jo emaile iš jos žinutę, kurioje ji prisipažysta, jog mano vyras jai labai patinka ir nors žinanti, kad jis turi antrą pusę norėtų užmegzti romaną. Iš to pasijuokėme ir tiek, jam velniškai patiko, kad jo pavydžiu ir tikriausiai jautėsi pamalonintas svetimos moters dėmesiu. Po šio mano pasiuntimo jis pasiėmė mašinos raktelius ir išlekė. Supratau, kad jam reikia atvėsti, taip pat ir man. Bet nežinau ir negaliu paaiškinto to, kas įvyko po to.. Griebiau savosios mašinos raktelius išmoviau į miesta.. Visiškai negalvodama, bet kur, tačiau norėdama jį surasti. Ir pamačiau – parko aikštelėje stovinčią mašiną ir jį… Jau visiškai kitokį, laimingą, glėbiantį kokių 5-6 metų vaiką ir šalia stovinčią moterį.. Tačiau tai buvo ne ta dėl kurios išlekė…. Pasimečiau, vėl negalvodama išlekiau atgal namo. Kol išblaiviau protą atėjo vakaras. Vėl pradėjau mastyti. Parašiau jam, kad reikia pasikalbėti. Jam grįžus kalbėjomės, galiausiai paprašiau paaiškinti apie matytą moterį su vaiku. Toliau, kas įvyko sunkiai be pamenu, viskas buvo staiga.. kiek supratau, paaiškinimo nebuvo.. susikrovęs daiktus, išėjo..

Nesistengiau, aiškintis toliau.. Neatakavau jo nei žinutėmis nei skambučiais. Šią taip staigiai įvykusią ”tragediją” gydžiausi pas draugę..

Po viso melodramos burbulo ir įvykių kratinio praėjo daugiau kaip dvi savaitės.. Sulaukiau iš jo žinios, kad reikia susitikti. Tiesiog nežinau.. Įvykusi situacija labai neaiški. Per tą laiką pergalvota tūkstančius kartų. Turėjau 120 variantų nuo nekalčiausių iki baisiausių dėl ko, kaip iš kur. Po šitiek visko apmastymų labiausiai tikėtinos lieka tos baisiosios. Klausimas moterims, kurios turi savigarbos ir bent kruopelytę durnu principų. Ar eitumėte susitikti su tikslu jog žinote, kad būsite paliktos?