Atsiribojimas nuo supančios aplinkos
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos. Jau kurį laiką svarsčiau apie tokį dalyką, kaip atsiribojimas nuo supančios aplinkos savęs atradimui, kompleksų nugalėjimui, prioritetų susideliojimui ir t.t. nematau prasmės savo dabartiniame gyvenime, nežinau ko noriu, nors man tik 20metų. Atsibodo vakarėliai, kompanijos, vis ta pati rutina, nerandu bendraminčių, todėl noriu atitrūkti nuo visko ir pažinti save, atrasti kokius nors tikslus gyvenime. Svajonė yra pabuvoti kokioje nors panašioje vietoje kaip tibeto vienuolynas, arba kažkas panašaus iš filmo “eat pray love”.
Galbūt turite kažkokių patarimų? žinote ką nors apie tai ? Būsiu dėkinga, jeigu pasidalinsite informacija.
Palapinė, maisto atsargos bent trims dienoms ir pirmyn į mišką kokį
Kurgi ne, tik vienai merginai ir eiti į mišką, o paskui atsirasti griovyje ar ežero dugne.
Patarčiau pasidomėti Paberže (ten mišis laikydavo ir gyveno AA Tėvas Stanislovas).
Seniau priimdavo žmones pagyventi už tai, kad padėdavo tvarkyti koplyčią, vienulyną, kapinaites. Labai gera aura toje vietoje, po savaitės kaip naujai gimęs jautiesi.
O daugiau Lietuvoje tokių vietų ar yra ? Taip pat ir užsienis domina.
Pasidomek rekolekcijomis Lietuvoje, mano eitikos mokytoja vazinedavo kasmet, sake neapsakomas jausmas ten pabuvoti, ypac pasakojo apie viena, kur kelias dienas reikejo isvien tyleti.. Sekmes
Labai įdomu, aš taip pat dažnai jaučiuosi esanti tokioje situacijoje kaip ir jūs, kas liečia bendraminčius, o atsiriboti ir išeiti kažkur vis tiek vargu ar galėsi, darbas, mokslai visa kita, negali to palikti, dar per jauna, kad galėtum mėnesiui kur nors išvažiuoti pamąstyti (nežinau kokios galimybės pas tave, bet sprendžiant iš metų, manau kad tokios kaip sakiau) o kas liečia įmanomas sąlygas geriausiai veikia gamta. Tiesiog išeini į kokį parką, kur nors į kokį užkampį nulendi kur žmonės nevaikšto ir mąstai, ir taip kasdien. Bet šiaip ar taip kad kažką susidėliotum ir išsiaiškintum turės daug laiko praeiti
Aš tai nemanau, kad atsiskyrimas nuo aplinkinių padės save atrasti. Vien mąstydama nesužinosi, kas tau patinka ar nepatinka, ko nori ar nenori, iš vis sakoma, tie kurie užsidaro savo mintyse, negali matyti pasaulio realistiškai, o visos mintys tik išsigalvojimai ir vaizduotė. Kad atrastum save, reikia susidurti su tam tikromis situacijomis, bendrauti su įvairiais žmonėmis, pamatyti pasaulio įvairumą, o ne užsidaryti. Juk susidūrimas su aplinka ir ugdo žmogų… Man atrodo geriau keliauti, išbandyti save, susipažinti su kuo daugiau naujų žmonių.
Na nežinau, mane visad žavėjo Tibetas, vienuolynai, taip norėtųsi ten bent mėnesį pagyventi, bet tai matyt tik svajonė – pernelyg brangu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
