Atskiri biudžetai
Kas poroje turite atskirus biudžetus, kodėl taip pasirinkote?
Tai jūs matyt maišot 50 ant 50 kai dėl visko metamasi ir atskirus biudžetus, tai ne tas pats. Tikrai mano vyrui negaila pirkti buitinę techniką ar būstą iš savų, tai nereiškia kad pusę turiu atiduoti
O kodėl jums atrodo nesąmonė kai kiekvienas moka už save? Manote, kad vyras turi viską dengti ar kaip?
tai nesiskaito dengimas, tai skaitosi bendri pinigai 🙂 jo ir jos pinigai i viena bliuda, is to bliudo ir imama abu. Tai nesiskaito,kad vienas apmoka viska.
Tai jūs matyt maišot 50 ant 50 kai dėl visko metamasi ir atskirus biudžetus, tai ne tas pats. Tikrai mano vyrui negaila pirkti buitinę techniką ar būstą iš savų, tai nereiškia kad pusę turiu atiduoti
Tai bet jei jūs „neturit atiduot“, tai tada pinigai bendri? Ar čia skyrybų atveju vyras tą skalbenkę išsineštų? O jūs tik durų kilimėlį? Nes vienas tą, kitas aną pirko? Gi skyrybų atveju per pusę dalintumėtės (teisiškai, nebent sutartį turit).
Tai jūs matyt maišot 50 ant 50 kai dėl visko metamasi ir atskirus biudžetus, tai ne tas pats. Tikrai mano vyrui negaila pirkti buitinę techniką ar būstą iš savų, tai nereiškia kad pusę turiu atiduoti
Tai bet jei jūs „neturit atiduot“, tai tada pinigai bendri? Ar čia skyrybų atveju vyras tą skalbenkę išsineštų? O jūs tik durų kilimėlį? Nes vienas tą, kitas aną pirko? Gi skyrybų atveju per pusę dalintumėtės (teisiškai, nebent sutartį turit).
dalintusi per puse, nebent draugiskai skirtusi ir kiekvienas imtu ta uz ka mokejo.
Tikiuosi nebus skyrybų, viskas pas mus gerai, bet jei taip, jų atveju nepretenduočiau į jo pirktus daiktus, nebūtų man gaila, tegul pasiima 🙂 o kai sumeti algas i bendrą bet kažkuris uždirba mažiau ir pasiima daugiau tai jau problema
Tikiuosi nebus skyrybų, viskas pas mus gerai, bet jei taip, jų atveju nepretenduočiau į jo pirktus daiktus, nebūtų man gaila, tegul pasiima 🙂 o kai sumeti algas i bendrą bet kažkuris uždirba mažiau ir pasiima daugiau tai jau problema
Kodel problema? Tipo vienas valgo restorane, kitas namie ir visi vaidina laimingus ir aiskina,kad rupi vienas kitam? Ar jus is tu,kur aiskina,kad abu poroje turi uzdirbti vienodai,kitu atveju skirtis?
Tikrai ne, manau kai santykiai nuoširdūs tas turtingesnis pavaišina restorane ar kelionę didesne dalimi dengia, bet neretai piktnaudžiauti linkęs tas kitas jei turi neribotą priėjimą prie bendros sąskaitos
Drauges atveju buvo, kad kiekvienas moka uz save, t.y. perki bilietą, moki uz viesbuti, apmoki savo islaidas restorane. Neturi pinigu? Jokia beda, arba skoliniesi arba atsisakai. Drauge su vaiku poilsiaudavo kaime, kai vyras su draugais vazinejo po pasauli.
Tikrai ne, manau kai santykiai nuoširdūs tas turtingesnis pavaišina restorane ar kelionę didesne dalimi dengia, bet neretai piktnaudžiauti linkęs tas kitas jei turi neribotą priėjimą prie bendros sąskaitos
Jei tarpusavio santykiuose galima „piknaudžiauti“, tai aš santykiais to nevadinčiau. Tokiu atveju, žinoma, kad tik skirtis. Man santykiai, tai visų pirma pasitikėjimas. Tai tikrai mano vyras neskaičiuoja, ką aš išleidžiu, aš, deja, tikrinu, ką jis prenumeruoja, nes tiesiog yra išlaidus ir neatidus ar kaip pavadint. Na pvz., užsiprenumeruoja kažką internete ir pamiršta. Ir kapsi kas mėnesį tie euriukai, nors jau seniausiai nebereikalinga… Kažkada bendro gyvenimo pradžioj man biudžete pradėjo trūkt pinigų, nes išlaidų nėra suvesta, o galai nesueina. Tai pasirodo tokių „kabančių“ prenumeratų buvo po 60 EUR kažkur per mėn. Na bet čia nė vienas nelaikom kažkokia kontrole ar draudimais. Čia labiau auditas 😀 Nes jis pats pripažino, kad prenumeratos visiškai nebereikalingos ir tiesiog pamiršo atsisakyt. Tai aš jam prenumeruot nedraudžiu, tiesiog draugiškai vienas kitą patikrinam, kad „ei, nepamiršk to ar ano“ arba pardėj „ei, davai neperkam čipsų, gi nesveika“ ir pan.
Drauges atveju buvo, kad kiekvienas moka uz save, t.y. perki bilietą, moki uz viesbuti, apmoki savo islaidas restorane. Neturi pinigu? Jokia beda, arba skoliniesi arba atsisakai. Drauge su vaiku poilsiaudavo kaime, kai vyras su draugais vazinejo po pasauli.
O draugė ilgai nematė tame problemos, kaip suprantu jau nebe kartu?? Nes panašu kad vyras net kartu laiko nenorėjo leisti
Na ir kažkokius ekstremalius atvejus Jūs čia aprašinėjate kaikurios 😅
Mes su vyru kartu virš 12 metų, turime bendrą vaiką, dar ir antro laukiamės šiuo metu, bet lyg šiol turime savo atskiras bendro sąskaitas ir, sakyčiau, atskirą biudžetą 🤔 Atskirą sakau todėl, jog nėra kažkokios bendros sąskaitos ar “kojinės”, kur mestųmėme viską ar didelę dalį savo pinigų bendrai.
Turime pasiskirstę kaikurias bendras atsakomybes kiekvienam, kas už ką moka ir yra atsakingas, kaip pvz.: vyras moka už buto nuomą, komunalinius, aš už maisto, buities prekes. Aišku, visos atsakomybės laikas nuo laiko yra peržvelgiamos/koreguojamos pagal tuometines kiekvieno pajamas, t.y., jei vyras kelis mėnesius mažiau uždirba, tai prisidedu prie komunalinių, automobilio remonto ir panašiai, jei aš mažiau kurį mėnesį pajamų gaunu, jis maisto produktus, buities prekių kažkiek nupirks. O kalbant apie vaiką, tai dažniau ant vaiko pirkinių savo lėšas leidžiu aš, bet tik dėl to, jog aš pati labiau apsiėmusi vaiko garderobą ar žaislus bei kokias lavinamąsias priemones supirkti, ką dažniausiai tiesiog užsakau internetu, tad ir sumoku iš savo kortelės, bet jei einame kur kartu su vyru ir perkama kažkas vaikui, moka vyras, taip ir išsilyginame su tomis “bendromis” išlaidomis 🤷🏼♀️ Kai einame kur papietauti, taipogi kartais vyras sumoka, kartais aš, kažkaip net diskusijų pas mus ties šiuo klausimu nebūna, tik pasižiūrime vienas į kitą ir susilinksime, kuris tą kartą mokės.
Tai biudžetas, iš dalies, bendras dėl to, jog susimokame abu už bendrus šeimos poreikius, o ne kažkuris vienas visą naštą tempia, bet likusios lėšos ir toliau lieka kiekvieno atskiroje sąskaitoje, ir nei jis žino, kiek aš tų pinigų turiu, nei aš žinau kiek jis, ir leidžiame tas asmenines lėšas kiekvienas savo nuožiūra, nei vienas nei vienam nesiaiškindami dėl kažkokio savo pirkinio 🤷🏼♀️
Kitaip net ir nenorėčiau 😅
Na ir kažkokius ekstremalius atvejus Jūs čia aprašinėjate kaikurios 😅
Mes su vyru kartu virš 12 metų, turime bendrą vaiką, dar ir antro laukiamės šiuo metu, bet lyg šiol turime savo atskiras bendro sąskaitas ir, sakyčiau, atskirą biudžetą 🤔 Atskirą sakau todėl, jog nėra kažkokios bendros sąskaitos ar „kojinės”, kur mestųmėme viską ar didelę dalį savo pinigų bendrai.
Turime pasiskirstę kaikurias bendras atsakomybes kiekvienam, kas už ką moka ir yra atsakingas, kaip pvz.: vyras moka už buto nuomą, komunalinius, aš už maisto, buities prekes. Aišku, visos atsakomybės laikas nuo laiko yra peržvelgiamos/koreguojamos pagal tuometines kiekvieno pajamas, t.y., jei vyras kelis mėnesius mažiau uždirba, tai prisidedu prie komunalinių, automobilio remonto ir panašiai, jei aš mažiau kurį mėnesį pajamų gaunu, jis maisto produktus, buities prekių kažkiek nupirks. O kalbant apie vaiką, tai dažniau ant vaiko pirkinių savo lėšas leidžiu aš, bet tik dėl to, jog aš pati labiau apsiėmusi vaiko garderobą ar žaislus bei kokias lavinamąsias priemones supirkti, ką dažniausiai tiesiog užsakau internetu, tad ir sumoku iš savo kortelės, bet jei einame kur kartu su vyru ir perkama kažkas vaikui, moka vyras, taip ir išsilyginame su tomis „bendromis” išlaidomis 🤷🏼♀️ Kai einame kur papietauti, taipogi kartais vyras sumoka, kartais aš, kažkaip net diskusijų pas mus ties šiuo klausimu nebūna, tik pasižiūrime vienas į kitą ir susilinksime, kuris tą kartą mokės.
Tai biudžetas, iš dalies, bendras dėl to, jog susimokame abu už bendrus šeimos poreikius, o ne kažkuris vienas visą naštą tempia, bet likusios lėšos ir toliau lieka kiekvieno atskiroje sąskaitoje, ir nei jis žino, kiek aš tų pinigų turiu, nei aš žinau kiek jis, ir leidžiame tas asmenines lėšas kiekvienas savo nuožiūra, nei vienas nei vienam nesiaiškindami dėl kažkokio savo pirkinio 🤷🏼♀️
Kitaip net ir nenorėčiau 😅
O man nesuprantama tas, kad turit vaika, ilga laika kartu ir nezinot tokio dalyko kaip “kiek saskaitoje turi” …
Drauges atveju buvo, kad kiekvienas moka uz save, t.y. perki bilietą, moki uz viesbuti, apmoki savo islaidas restorane. Neturi pinigu? Jokia beda, arba skoliniesi arba atsisakai. Drauge su vaiku poilsiaudavo kaime, kai vyras su draugais vazinejo po pasauli.
O draugė ilgai nematė tame problemos, kaip suprantu jau nebe kartu?? Nes panašu kad vyras net kartu laiko nenorėjo leisti
Jie jau nekartu. Is pradziu ji dziaugesi siuo modeliu, nes apibudino save kaip nepriklausoma moteri, kuri viskuom gali apsirupinti pati, o nereikia laukti kito asmens pritarimo ar sutikimo. Vyrui irgi zinoma patiko ir jiems buvo patogu iki kol negime vaikas. Tada atsirado pykciai, kad vaikui tiek daug perkama, kad jam nereikia dvieju batu poru, ar 3 treninginiu kelniu ir pan. Ji padejo vaika islaikyti pilnai viena.
Na ir kažkokius ekstremalius atvejus Jūs čia aprašinėjate kaikurios 😅
Mes su vyru kartu virš 12 metų, turime bendrą vaiką, dar ir antro laukiamės šiuo metu, bet lyg šiol turime savo atskiras bendro sąskaitas ir, sakyčiau, atskirą biudžetą 🤔 Atskirą sakau todėl, jog nėra kažkokios bendros sąskaitos ar „kojinės”, kur mestųmėme viską ar didelę dalį savo pinigų bendrai.
Turime pasiskirstę kaikurias bendras atsakomybes kiekvienam, kas už ką moka ir yra atsakingas, kaip pvz.: vyras moka už buto nuomą, komunalinius, aš už maisto, buities prekes. Aišku, visos atsakomybės laikas nuo laiko yra peržvelgiamos/koreguojamos pagal tuometines kiekvieno pajamas, t.y., jei vyras kelis mėnesius mažiau uždirba, tai prisidedu prie komunalinių, automobilio remonto ir panašiai, jei aš mažiau kurį mėnesį pajamų gaunu, jis maisto produktus, buities prekių kažkiek nupirks. O kalbant apie vaiką, tai dažniau ant vaiko pirkinių savo lėšas leidžiu aš, bet tik dėl to, jog aš pati labiau apsiėmusi vaiko garderobą ar žaislus bei kokias lavinamąsias priemones supirkti, ką dažniausiai tiesiog užsakau internetu, tad ir sumoku iš savo kortelės, bet jei einame kur kartu su vyru ir perkama kažkas vaikui, moka vyras, taip ir išsilyginame su tomis „bendromis” išlaidomis 🤷🏼♀️ Kai einame kur papietauti, taipogi kartais vyras sumoka, kartais aš, kažkaip net diskusijų pas mus ties šiuo klausimu nebūna, tik pasižiūrime vienas į kitą ir susilinksime, kuris tą kartą mokės.
Tai biudžetas, iš dalies, bendras dėl to, jog susimokame abu už bendrus šeimos poreikius, o ne kažkuris vienas visą naštą tempia, bet likusios lėšos ir toliau lieka kiekvieno atskiroje sąskaitoje, ir nei jis žino, kiek aš tų pinigų turiu, nei aš žinau kiek jis, ir leidžiame tas asmenines lėšas kiekvienas savo nuožiūra, nei vienas nei vienam nesiaiškindami dėl kažkokio savo pirkinio 🤷🏼♀️
Kitaip net ir nenorėčiau 😅
Na viskas gerai ir suprantama, jei jums taip tinka, tik man kliuvo tas dalykas, kad jei vyras gauna menesi maziau pajamu, dali mokesciu, kuriuos moka jis, dengiate jus. Grazu, tik kaip taip jei nezinote, kiek turi jis? Tarkim jis gauna 5000, jus 1500 eur ir dar turit kazka dengti? Arba gal jis turi saskaitoj 30K? Man asmeniskai keista, kad nezinai kiek kuris turi, suorantu nebutina iki centu, bet mazdaug, kad galetum orientuotis, kad jei kas nutiks, tai kaip savotiska pagalve, net jei tai ir vyro saskaitoj.
Na ir kažkokius ekstremalius atvejus Jūs čia aprašinėjate kaikurios 😅
Mes su vyru kartu virš 12 metų, turime bendrą vaiką, dar ir antro laukiamės šiuo metu, bet lyg šiol turime savo atskiras bendro sąskaitas ir, sakyčiau, atskirą biudžetą 🤔 Atskirą sakau todėl, jog nėra kažkokios bendros sąskaitos ar „kojinės”, kur mestųmėme viską ar didelę dalį savo pinigų bendrai.
Turime pasiskirstę kaikurias bendras atsakomybes kiekvienam, kas už ką moka ir yra atsakingas, kaip pvz.: vyras moka už buto nuomą, komunalinius, aš už maisto, buities prekes. Aišku, visos atsakomybės laikas nuo laiko yra peržvelgiamos/koreguojamos pagal tuometines kiekvieno pajamas, t.y., jei vyras kelis mėnesius mažiau uždirba, tai prisidedu prie komunalinių, automobilio remonto ir panašiai, jei aš mažiau kurį mėnesį pajamų gaunu, jis maisto produktus, buities prekių kažkiek nupirks. O kalbant apie vaiką, tai dažniau ant vaiko pirkinių savo lėšas leidžiu aš, bet tik dėl to, jog aš pati labiau apsiėmusi vaiko garderobą ar žaislus bei kokias lavinamąsias priemones supirkti, ką dažniausiai tiesiog užsakau internetu, tad ir sumoku iš savo kortelės, bet jei einame kur kartu su vyru ir perkama kažkas vaikui, moka vyras, taip ir išsilyginame su tomis „bendromis” išlaidomis 🤷🏼♀️ Kai einame kur papietauti, taipogi kartais vyras sumoka, kartais aš, kažkaip net diskusijų pas mus ties šiuo klausimu nebūna, tik pasižiūrime vienas į kitą ir susilinksime, kuris tą kartą mokės.
Tai biudžetas, iš dalies, bendras dėl to, jog susimokame abu už bendrus šeimos poreikius, o ne kažkuris vienas visą naštą tempia, bet likusios lėšos ir toliau lieka kiekvieno atskiroje sąskaitoje, ir nei jis žino, kiek aš tų pinigų turiu, nei aš žinau kiek jis, ir leidžiame tas asmenines lėšas kiekvienas savo nuožiūra, nei vienas nei vienam nesiaiškindami dėl kažkokio savo pirkinio 🤷🏼♀️
Kitaip net ir nenorėčiau 😅O man nesuprantama tas, kad turit vaika, ilga laika kartu ir nezinot tokio dalyko kaip „kiek saskaitoje turi” …
O kas čia nesuprantamo? Nežinau, nes paprasčiausiai nesidomiu tuom, paklausčiau tikrai pasakytų, bet nematau reikalo to klausti, kam? 😅 Manęs taipogi niekas nekamantinėja kiek sąskaitoje turiu pinigų 🤷🏼♀️
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
