Aukotis dėl vaikino? Studijos, užsienis
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki
Taigi,situacija tokia: Baigiau mokyklą, įstojau į gerą Anglijos universitetą , į savo mylymą profesiją. Turiu vaikiną, su kuriuo esame 4 metus. Jis irgi stojo,tačiau tame pačiame mieste jam trūksta 0,5 balo iš IELTS ( surinko 6.5, reikia 7 ). Jis gali stoti nebent į kitą miestą,kuris yra 200km atstume. Vaikinas siūlo man pasiimti “gap year” , metus padirbti tame mieste,kuriame jis įstojo(Lancaster) ir poto stoti kartu į tą mūsų bendrą miestą (Newcastle).
*
Man Lancaster miestas žiauriai nepatinka…O Newcastle traukia kaip magnetas. Be to, labai bijau rizikuoti, nes yra abejonių,kad galime išsiskirti prasidėjus visai kitokiam gyvenimui. Aš myliu savo vaikiną, mane baimė apima pagalvojus apie skirybas, tačiau širdyje kirba mintis,kad nereiktų aukoti savo mokslo metų,vardan draugystės.. ATSIDŪRIAU DILEMOJE TARP STUDIJŲ IR SANTYKIŲ…
*
Kita mintis neišeina iš galvos,kad mūsų draugystė jau ilgai tęsiasi..ir mes niekuomet nebuvome atskirai daugiau nei 3 savaites ( todėl 3 metus draugauti per atstumą gali būti neįmanoma). Be to, mūsų santykius, kaip yprasta,aplankė rutina.. Vaikinas geras, tačiau jau neberodo romantikos, to dėmesio,nebesako komplientų.. tai netrugdo,tačiau santykiai pasidarė labai nuobodūs.. bijau,kad galiu sutikti žmogų,kuris mane sužavės ir privers jaustis gražia, įdomia, kuris jaudins ir žavės…( Jau sutikau tokį vaikinuką, kuris apkerėjo savo charizma. Aišku,nieko mes nedarėm, susitikti teko bendrais verslo reikalais ( megėjiškas verslas ), tačiau buvo tikrai malonu bendrauti ir pajaučiau,kad jis man simpatizuoja.) Sažine esu ištikima savo vaikinui,tačiau mažytė mintis kažkur giliai galvoje ispėja,kad išvažiavus iš nedidelio miestelio ir pradėjus studentišką gyvenimą galiu susižavėt kuom nors , arba mano vaikinas gali susižavėt kita..ir tuomet išsiskirtume…Ir ką tada daryčiau tame Lancasteryje??… apgaudinėt vaikino tikrai negalėčiau, jeigu atsirastų kitas žmogus, privalėčiau išsiskirti…
BIJAU SUSIETI SAVO ATEITĮ SU ŠIUO ŽMOGUM DĖL ŠIŲ DURNŲ PRIEŽASČIŲ…BET IR IŠSISKIRTI SU JUO NENORIU… MAN BŪTŲ GAILA JĮ TAIP SKAUDINTI…IR PAČIAI SUNKU BŪTŲ.. VIENU ŽODŽIU, AŠ VISAI PASIMETUS.. patarkite kaip daryti protingiau?.. tikrai žinau,kad čia apstu subrendsių moterų,kurios man gali padėti..nesišaipykite prašau tik.. tikrai sunkus žingsnis manęs laukia.
IELTS galejo perlaikyti.. O tau siūlau rinktis moklus. Suprantu,jaunystė meilė ir panašiai,bet išsilavinimas ilgam,o atstumas tik parodys jūsų santykių tvirtyumą.
Pritariu elgreta
omg pirmos trys eilutes.. viskas taip pat, tik mes i Nyderlandus maniskiui irgi 0.5 truksta ir mes kartu 4 metai. sutapimai
o kodėl jis negali aukoti savo studijų dėl jūsų?
Tikrai,tegu vaikinas ima gap year jei nesugebejo normaliai islaikyti egzo,o tu rinkis mokslus juolab kad istojai i megstama specialybe.Jei taip nepadarysi,manau veliau siek tiek gailesiesi.
Rinkis mokslus, tegul jis gyvena kartu ten kur studijuosi, kitamet perlaiko, jeigu nesutiks, suprasi kad nevertas tavęs, nes kad tu aukotumeis prašo, o pats to negali padaryti
patikėk, studijuoju UK ir mokslai čia nerealūs, galimybės neišmatuojamos naujų draugų šimtai, kultūrų mišrainė, renginių įvairovė studijų metai privalo tau būti nepamirštami ir nepakartojami. Neužsidaryk namie su vienu žmogumi, išnaudok viską, ką gali. Išbandykit santykius, pabūkit atskirai tuos metus. Susisiekimas UK geras, susitikti galėsit dažnai, jei tik noro bus. Kam lįsti į šeimyninį gyvenimą, į monotoniją? Spėsit.
Pati studijuoju, dirbu ir gyvenu su vaikinu, su kuriuo santykiai tobuli… Tačiau vis pagalvoju kas būtų, jei būčiau viena. Kiek galimybių atsivertų, jei jų neaukočiau dėl santykių…
ar neišeitų jam perstoti po pusės metų? nes bent pas mus stojimai du kartus per metus būna, per tuos pusę metų manau, kad egzaminą sugebėtų perlaikyti geriau…
Net negalvokit aukotis. Istojot ir mokykites. Be jokiu ten gal year. Tegu pats tuos gap pasidaro. Mnau jeigu tikrai jus myletu niekada neprasytu mest mokslu – tik stumtu i prieki, o ne stabdytu
Pala, o kodėl Jūs, o ne jis turite imti “gap year”? Ir kodėl turite gyventi Lancaster, jei ir Jūsų, ir jo tikslas Newcastle? Be to, kodėl minite tris metus atskirai, jei jis planuoja po metų perstoti?
oj..kažkaip užsigalvojau kad studijos tęsiasi 3 metus ir parašiau..susimaišiau…
Aš siūliau jam tokį variantą,kad jis pasiimtų gap year ir gyventume kartu,tačiau jis bijo,kad po gap year neįstos į Newcastle universitetą ir nori pasimkyti Lancasteryje,kad poto lengviau įstotų į Newcastle.. jo tokia logika…
Tegu jis ima gap year. Santykiai yra santykiai, bet tu įstojai, kodėl turi aukotis?
Tikrai neverta aukoti savo svajonių tikslų, dėl dabartinės meilės seilės.
Nesiaukok tikrai. Jeigu tikri santykiai, pakentės tuos metus. Tavo išsilavinimas bus tavo tolesnio gyvenimo pagrindas, o su vaikinais pati žinai, kad visko būna – žiūrėk, kad paskui nagų nenusigraužtum.
Mieloji, net nemąstyk apie tokią galimybę, kaip paaukoti mokslus dėl vaikino… Vaikinas atėjo ir išėjo, that’s life, o mokslai, įgyta profesija niekur nedings ir nulems visą likusį tavo gyvenimą.
Neaukok mokslu del vaikino. Kaip ir pati sakei, nezinai kas gali nutikti naujoje aplinkoje. O nejusi mokytis veliau tikrai gailesies. Jei jusu abieju tikslas tas miestas, kuriame tu studijuosi – tegul pats ima gap year ir buna su tavimi. O jei nenori – pagyvenkit tuos metus atskirai. 200 km nera didelis atstumas, tikrai turesit galimybes matytis, tik gal ne taip, kaip anksciau. Izvelkit ir geraja puse – toks atstumas patikrins santykius ir jei vienas kitam tikrai svarbus esat, atlaikysit
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
