Aukštaūgės
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, merginos ;}
Pati esu aukšta (180 cm) ir visada jaučiausi kitokia, visi kalba apie mano ūgį . Na gal tiesa, anksčiau labiau tai pasireikšdavo, dabar mažiau. Arba dabar mažiau kreipiu dėmesį į visokias replikas ;}
O kaip Jums, aukštaūgės, yra ar buvo anksčiau? Kaip su aplinkiniais ? :}
Beje, kaip reikalai su rūbais, batais ? Nes man tai nelengva kartais būna rasti sau tinkamus
Sveika pati esu auksta 178 cm. Anksciau sulaukdavau pasaipu zirafa, eifelis ir panasiu todel labai labai kompleksavau, kuprinausi labai. Dabar kai suaugau nebeliko kompleksu, sulaukiu daug komplimentu del ugio, ilgu koju demesio netruksta o ir aukstakulniu nevengiu uzsideti o su drabuziais tai pagrinde sukneles ir sijonai trumpi buna arba rankoves visu paltu ir striukiu
aš 183, niekas per daug nesityčiodavo, nes nemažai aukštaūgių aplink visad būna. Sakydavo kažką nebent kompleksuotos moterėlės su 155 ūgiu. O kai draugė pasakė, kad pavydi man tokio ūgio, tai leido net didžiuotis tuo.
Va su batais tai sunkoka, nes ir koja 42
Mano ugis siek tiek mazesnis, 176, bet mokyklos laikais prastai jauciaus… taip noredavosi aukstakulniu, o visi vaikinai per zemi Visos bedos dingo kai susipazinau su savo 2 metru vyru… jau daug metu jauciuos labai labai vidutinio ugio O vyrui tai ir krito i aki butent mano ilgos kojos… del rubu tai tikrai yra bedu. kelnes per trumpos, arba, jei geros, tai per placios, rankoves amziais kaip isaugtu drabuziu… tai vis 3/4 renkuosi… jei tai ne paltas ar striuke… sunkoka…
Ha, o mano ūgis yra 190 cm. Kai buvau paauglė, ojej kiek vargo buvo, būdavo, kad dėl visokių replikų verkdavau kruvinom ašarom, nes ir šiaip labai jautri esu. Bet baigėsi paauglystė, baigėsi ir problemos, man patinka kokia esu dabar, išmokau nebekreipti į visų aplinkinių nuostabą, žvilgsnius (kartais net įsižioja kai kurie )
O su rūbai taip pat turiu daug problemų, ypač su kelnėm. Bet gerai paieškojusi randu visko ko reikia. Ačiū Dievui, mano koja nėra didelė, tai batų visada randu.
Beje net drauges renkuosi aukštesnės, smagiau su tokiom vaikščioti.
175 cm, iš aukštaūgių skaitausi prie žemesnių, bet visuomet susilaukiu daug pagyrų dėl savo ūgio, gatvėj sulaukiu daug žvilgsnių, galbūt todėl, kad niekuomet neleidžiu sau kūprintis, einu tiesi kaip styga, užtikrinta ir pasitikinti savimi. Batų aukštesnių kaip 10 cm kol kas nenešioju, dėl paprastos priežasties – nepaeinu, reik praktikos. Su rūbais viskas tvarkoj, gal kartais dėl kelnių kiek pavargt tenka. Tačiau kartais labai gaila būna, kai kažkoks super žavus vaikinukas būna mažo ūgio, tai nei aš į jį žiūrėsiu, nei jis į mane…
177cm. Na man mano ūgis nelabai patinka, bet kaip ir susitaikiau su tuo batus dažniausiai nešioju kokių 8cm, labai norėčiau aukštesnių, bet gal geriau nereikia … tai pasitaiko tik tas nepatogumo jausmas, kai esu tikrai žemesnių žmonių kompanijoj, mieste to nejaučiu kartais užplaukia pavydas “coliukėms”, bet tada pagalvoju, jos atrodo silpnos, o aš – stipri asmenybė, tada pakyla ir nuotaika
191cm. Na man mano ūgis nelabai patinka, nes visi bičai už mane žemesni, bet tai man padeda ir toliau išlikti alfa patinu.
Man tai irgi buvo daugiau problemų, kai buvau jaunesnė ;} Tada ir vaikai ir paaugliai aišku labiau kreipė dėmesį į mano ūgį, o dabar tiesiog pasako “eina sau kokia tu aukšta, aukštesnė už mane” ir tiek, nelabai jau rūpi ;} Tik kartais taaaaaaip norisi užsidėti gražius aukštakulnius . nors nelabai rasčiau ir pagal kojos išmierą gal, nes 42-43 mano, nors aišku, randu ir 41 kas tinka, bet retaai
Su drabužiais tai tenka irgi pavargt, labai jau standartinėm moterėlėm daug kas gaminama, atrodo duoda pardavėja ilgiausias kelnes kokias tik turi, o man ir tos gerokai per trumpos ;D Ne kartą su ašarom grįžau iš turgaus, nes irgi labai jautruolė esu ;D
Sveiki, esu 180cm. Anksčiau erzindavo pirmosios žmonių replikos “woooow, tu sportininkė ar modelis?” lyg neturėčiau kitokių gabumų, tik ūgį ;D kuprinausi, jautriai reagavau, nepasitikėjau savimi. Dabar ūgyje matau daug privalumų, nereikia strykčiot koncertų metu, visada viską matau ir šiaip aukščiau geresnis oras… O jei rimtai, yra problemos dėl batų, vis nėra išmeros ;D rūbai kažkaip susiranda, kas tinka patinka ;D tik kompleksas prie porą cm žemesnio vaikino… apie aukštakulnius pamiršau, o taip norėtųsi pasimėgaut…..
180 cm. Kompleksavau, dabar irgi truputį, bet baigiu susitaikyt, ypač tada kai draugas pasakė kad gražu. O šiaip dauguma sakė kad kažkaip neatrodau aukšta batų išmera mano 39-39 tai bėdų nėra. Su drabužiais taip pat, nebent per stora būnu
Dėl didelio ūgio jaučiatės stipri asmenybė, o žemos – silpnos asmenybės? Kaip ūgis siejasi su charakteriu? Totali nesąmonė
va va, aš iš karto jau ateidama į naują vietą, kur reikia susipažinti su naujais žmonėmis sakau, kad ne aš ne sportininkė ir ne modelis, o todėl, kad esu finansininkė! Tada būna viskas aišku ir niekas daugiau nebeklausinėja
mano 178 yra, anksčiau kompleksuodavai, būdavo pašaimų, replikų, bet dabar jau 18 metų man i nesualukiu nė vieno blogo žoddžio, tik pagyras. Ir pačiai mano ugis patinka. su rubais problemų neturiu, tik su batais kartais, nes 41-42 dydis
Aš 180. Smagu žinoti, kad nemažai tokių merginų Pašaipų lyg ir nepatyriau, bet neretai kas nors atkreipdavo dėmesį į ūgį. Esu labai liekna, tai su kelnėm sunkiau. Ir norėčiau dažniau platformas, aukštakulnius avėt, bet ir taip su jais nelabai kompleksuoju. Svarbiausiai, tai dėl vaikinų,norėtųsi, kad aukštesnis būtų. Bet kartą įsižiūrėjau gal 10 cm žemesnį ir taip norėjosi būti žemesnei… O va neseniai mačiau išvis gal >190 merginą, tai tik pasidžiaugiau, kad aš dar ne tokia aukšta.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
