viešai kalbėti, naktį žiūrėt į veidrodį ilgai, miego paralyžiaus (nors niekada neturėjau ), vorųųų, ai dar daug prigalvočiau

o zinot yra toks posakis – ko bijosi tas ir nutiks . reik stengtis issivaduot is savu baimiu, gal bandant su jom susidurt dazniau ar kitaip

Labiausiai turbūt bijau vorų. Taip pat tokia kaip vienatvės baimė ar kaip čia pavadint, kad taip ir nerasiu tinkamo žmogaus ir pragyvensiu visą gyvenimą viena. Taip pat bijau emocinio skausmo, bijau būt įskaudinta, todėl niekuo nepasitikiu ir iš niekieno nieko nesitikiu dažniausiai. Ir dar tokia keistoką baimę įsivariau – visad bijau, kad šalia esantys elektriniai visokie prietaisai sprogs sugedę, užsidegs ar dar kas, čia turbūt įsivariau tokią pažiūrėjus kažkada “Galutinis tikslas” filmą, kur sprogo, atrodo, kompiuteris ir šukė, berods, į kaklą įsmigo

Vintedo panų. Vintedpanofobija man.