aš didžiausias pokštas

nes gimiau balandžio 1 d.

Kolegom ofise siemet zadu padaryti

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Darbo sutarti pasirašau balandžio 1,dabar sėdžiu ir mastau ar čia tik ne valdžios pokštas

Gal ne į temą, bet beprotiškai nemėgstu šios dienos

aš irgi negaliu pakęsti!! nes pati nesugalvoju kaip kitus apgauti, o pati pasimaunu labai lengvai.. ir taip jėė… pasiduchinimo diena

Ooo ir dar penktadienis, woohoo kas gali būt “smagiau”.

Up

Taip rimtai parasius buvau draugem kad nescia esu. Tokiom kuriu nemaciau jau metai ar du, ar is kito miesto… Juokiausi kukciodama,nes labai ilgai tesiau pokalbius,is pradziu aisku nepatikejo,bet paskiau mazdaug smegenu pudrinimas kad kokia cia ale drauge jeigu as pasitikiu prasau patarimo pasakoju toki dalyka ir manim netiki…. tai ziauriai buvo. Prisiekinejo kad pades ir tratata.. po keliu valandu prisipazinau.

Vienai netgi kur jau daug metu gyvena uzsieni nusiunciau ziauriai gerai padaryta kuno su pilvu foto. Tai irgi pasimove.

Svarbiausia kad as nepilnamete,tai va..

Gal prieš 8 metus su dviem tečio bendradarbių šeimomis nusipirkome kotedžus prie miesto. Kaip tik dieną prieš balandžio pirmą sudėjo visus langus. Tėtis su bendradarbiais per pietų pertrauką, būtent balanžio 1, važiavo pažiūrėti ir skambina mamai, buvom kartu tada su ja, ir sako, kad viskas išdaužyta, kažkokie vandalai per naktį prasisuko visoj gatvėj. Mama į vos ne į isteriją puolė, padėjo telefoną pasakius, kad atvažiuojam tuoj, vietoj būkit, liepė man dar pradinuikei greitai rengtis, nes važiuojam žiūrėt kas ten yra, nes jie nesužiūrės pagal ją visko tėtis tiesiogine ta žodžio prasme iki šiol žvengia iš mūsų, nes jau ir aš vos ne į ašaras puoliau tada, kad langų nebeturėsim. Atvažiavom, o viskas ok, langai vietoj, tėtis sėdi visas apsiašarojęs iš juoko

Jei grisit vakare namo anksciau nei antra puse, bukit paserviravusios stala ir sakykit “va, visa vakara prie puodu stovejau, norejau tave nustebint. Eik seskis, as atnesiu vakariene”. Vaikinas nekantriai laukia, ka cia tokio pagaminot. Ir tada jus tadam – atnesat bomzpaki puodelyje.

1) Želė

2)Sojų padažas

3)Lipalas, išdžiovintas ant celofano/stiklo

4)Gal liko dažų nuo Velykų… Arba gabaliukas spalvotos tabletės, dedamos į tualeto bakelį

5)Oreo sausainiai su dantų pasta

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Ir aš žiauriai nemėgstu šitos dienos, nes amžinai patikiu kokia nors nesąmone ir lieku lopės vietoj

Dar radau keletą

1)laiptinėj ant palangės padėti užkonservuotą nuotrauką iš žurnalo (žinau, kas bandė tokį juoką – nuotrauką kad greit nepermirktų įkišo į užspaudžiamą maišelį)

2) kempinėlių tortas

3) chm… kakutis

Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.

<div

Kol gyvenau su tėvais, kasmet darydavom tuos pačius “bajerius”. Tėtis atsikeldavo pirmas, nueina už durų, paskambina į duris, o po to ateina ir sako, kad pas mane kažkas atėjo. Tik vieną kartą išsidūriau, kitus 10 metų – nebe o aš pati iš mobiliako skambindavau į laidinį telefoną, ir apsimesdavau, kad jam kažkas skambina. Išsidurdavo kasmet

_

Kai dirbau fotosalone, nufotkinau kolegės puodelį, jį paslėpiau, ir padėjau nuotrauką su rašteliu, kad reikalinga tokia ir tokia išpirka

_

Nekenčiu šitos dienos…

ir aš nemėgstu tos dienos, nes mane apstūmė irgi. Įsivaizduojat – gyveni, dievini gyvūnus, bet tėvai šiukštu neleidžia nieko laikyti, nes o siaube, dulkės namie kaupiasi. Ir atsikeli vieną rytą, mama su džiaugsmu sako:”Ojej, katinėlis ant palangės sėdi”. Wtf, katinėlis, 4 aukšte, mhm… Bet kai vaikas esi, nesuvoki, kad tai negali būti tiesa, spiegdama nubėgi, nes gi katinėlis, neturi namų, pas mus prašosi. Ir… nusivili. Viskuo.

Na, bet nors dabar atsigriebiu – gyvūnijos mano gyvenime daugiau, negu pakankamai