Gerai, pradėsiu nuo to, kad jis man VELNIŠKAI patinka. O kas tas jis ? Ogi kursiokas.. Retai kada būna,kaip dabar, jog apie šį žmogų galvoju dieną naktį, neišmetu iš minčių, apsėdo viskas apie jį.Neina savęs sustabdyti.Važiuojant rytais,suka pilvą ir atrodo iškratysiu visą skrandžio turinį,nes velniškai bloga ir jaudinuosi. Būnant šalia jo norisi jį liesti,apkabinti,įsisiurbti į gražias akis ar pabučiuoti .. Bet merginos.. Esmė tame, kad aš jam lyg ir irgi patikau (signalai tikrai sakė,kad taip). Na, kodėl patik’au’?Nes dvi dienas iš eilės,mes nebelabai bendraujam.Pasyvumas, nebeparašo.

Buvome susitikę.Jis žinoma pasiūlė, o aš sutikau.Pretekstas žinoma buvo “aprodyti naują miestą” , “susipažinti šiek tiek artimiau”..Bet, nelabai jis man tą miestą aprodė, nes daug šnekėjom ir bendravom. Jautėsi labai didelis kontaktas, ryšys,trauka. Asmeniškai man – LABAI. Visi signalai rodė,kad jam tikrai patinku.. Per laisvas pamokas nulydi akimis, stengėsi užkalbinti, šypsosi, rodo išskirtinesnį dėmesį, per paskaitas jis žiūri į mane ir stengiasi atkreipti dėmesį, bet, deja, ketvirtadienį atrodė, kad jis visiškai nebe taip žiūri ar kažkas panašaus.Dažniausiai nuojauta juk neapgauna.. Nebenusišypsojo, nieko.. Tai nusprendžiau parašyti pati per socialinį tinklapį,surizikuoti. Na, parašiau ir mūsų dialogas buvo “dalykinio” tipo, jokio įdomumo, nieko.Atrodo, kad ėmė ir dingo kažkur tvyrojusi simpatija. Taigi,merginos.. Aš esu VISIŠKAI pametusi galvą. Neįsivaizduoju ką daryt, ryt šeštadienis ir man taip norisi susimatyti su juo dar kartelį ir gal net surizikuoti pasiūlyti ką nors jam nuveikti (kas aišku būtų principo nusižengimas,bet na..negaliu). Prašau patarimo, ką man tokiu atveju daryti??Ar rizikuoti ir dar kartelį raštelti ryt vakaro pusėje ir pasiūlyti taip draugiškai ką nors nuveikus? prašau patarkitee

Labai ačiū .

P.s. jis siūlė ir praeitą sekmadienį susitikti,po tos dienos šeštadienio.Tik gaila,vakare parašė,o aš vėlai sms pamačiau,tad taip ir nesusitikom..