Sveiki, kreipiuosi į jus gana paprastu klausimu. Yra vienas vaikinas, kuriam jaučiu didelę simpatiją, tačiau jis to nežino (bet esame pažįstami, bendraujame). Iš jo elgesio galima spręsti, jog visa tai – ko gero tik vienpusis dalykas. Taip pat, tai tikrai ne trumpalaikis susižavėjimas, o toks kuris tęsiasi jau keleri metai. Atrodo štai, praėjo, viskas gerai ir kaip niekur nieko vėl atsiranda jis mano gyvenime. Abu suaugę esam, todėl galvoju, gal reikėtų tiesiog pasakyti, ką jaučiu ir tiesiog susitaikyti su neigiamu atsakymu visam laikui? Neplanavau aš jam iš viso niekad to sakyti, tačiau jau išbandžiau viską – ir ignoruoti, ir atsiriboti, ir atrodo jau susitaikau su ta mintimi kad nieko niekada nebus, bet vistik galvoje knibžda visokie “o gal, o jeigu…”. Manau, kad kol neišgirsiu “ne” į akis, tol niekaip jo nepaleisiu. Ačiū, jeigu perskaitėt, tiesiog esu labai pasimetusi ir bijau, kad iš tos nevilties neprikrėsčiau ko nors, ko vėliau teks gailėtis