Nedirbu dabar,tai baigiu isproteti namie nuo nieko neveikimo,kai dirbo norisi atostogų,kai nedirbo norisi i darbą,niekad žmogui nebūna gerai

As nedirbu apie 4 metus. Isejus i dekretines atostogas taip ir likau namie tiesa po metu mazdaug rove stoga,verkiau,norejau i darba,bet nebuvo galimybes iseiti dirbti,nes vaikas begalo prisirises ir daznai sergantis. Dabar jauciuosi puikiai nedirbdama. Vyras dirbt nevaro, pamiegu rytais iki 9-10h. Buna kartais su vaiku namie labaai nera ka veikt,bet… yra kaip yra. Jeigu ir noreciau dirbti tai 0.5 etato,kad galeciau kuo daugiau laiko skirti namu ruosai ir vaikui

@denodita, o tau kas darbo? Pinigų aš vis tiek pragyvenimui turiu, o jei dirbčiau parduotuvėje, jų neturėčiau daugiau negu dabar, taigi mieliau skirsiu laiką mokslams, o ne darbui ne pagal specialybę, iš kurio jokios karjeros nepasidarysiu

P.S. Užjaučiu, kad pati baigusi mokslus nesusiradai darbo pagal specialybę ir dirbi parduotuvėje, bet aš gyvenime siekiu šiek tiek daugiau

Neturi darbo – varyk dirbt į parduotuvę nori to ar ne?

Na, zinot, parduotuvese darbas daugiau tam, kad turetum is ko gyventi, o ne karjerai padaryti. Nes dabar kiek vaikstau į darbo pokalbius tai, kad kazkada dirbau pardaveja, ispudzio nedaro..geriau jau praktikos studiju metais iv.tarptautinese imonese. Bet mano atveju, traukinys nuvaziavo.. kas dar studijuojat, patarciau atlikti kuo daugiau praktikos

Po studijų 3sav. buvau be darbo. Tvarkiau namus, gaminau valgyti.. Ir laaabai norėjau į darbą

Su tokius poziuriu “faina nedirbt” bet gyvent is kitu kisenes faina?jokii budu nestumiu anr bedarbiu cia autores zodziai del to fainumo

Nedirbu, išėjau savo noru dėl perspektyvų nebuvimo. Dabar po truputį ieškausi kažko tokio, kur norėčiau dirbti ilgiau nei vienerius metus. Nors turiu magistro laipsnį, bet labai sunku abu diplomus kažkur susieti. O kol nedirbu gyvenimas kaip meditacija – galiu pasportuoti, paskaityti, mokytis, vaikščioti mieste, susitikti su kažkuo.

Saunu, kad turite tokia prabanga kaip nedirbti ir pamedituoti

As,pvz, irgi šiuo metu turiu prabanga nedirbti, bet nepasakyčiau, kad medituoju ar kažkaip tuo džiaugiuosi… Tiesiog pastovus nerimas, KADA, o kada gi mane kažkur pakvies dirbti. Nes vaikščiojimas po darbo pokalbius 2,5mėn gal ir gera patirtis, bet kitą vertus, galima greitai “nupušti”

Nepavyksta rasti normalaus patikimo darbo su sąžiningais darbdaviais, nes ieškau tik pusės etato

Kai baiginėjau magistro studijas taip pat labai jaudinausi kur gi rasti darbą, labai nenorėdavau sėdėti namuose ir būti išlaikomai. Todėl ėjau į valstybės tarnybą tiesiog nesigilindama, kad ten nėra perspektyvų. Žiauriai nusivyliau tuo darbu (nors ir pagal specialybę, nes baigiau viešąjį administravimą), todėl dabar ieškausi atsakingiau, kad netektų gailėtis.

Siuolaikinis darbdavys vertina darbo patirti, ne magistra. Cia kai kurioms,…

Bet nemanau, kad jis vertintų tai, kad žmogus kas metai keičia darbo vietą… Tai parodo, kad žmogus nėra pastovus ir nežino ko nori. Kartais geriau palaukti ir pasistengti susirasti tai, ko tikrai nori.