bedugne
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki! rasau, nes noriu issikapanoti is busenos, kurioje dabar esu. Gal Jums yra buve, kad jautetes visiskoj duobej, bet kazka daret, keitet mastyma ir viskas pasiverte i geraja puse.
Tiesiog jau kokius 5 metus nebegyvenu, o egzistuoju. Viskas griuva ir bedu puodas pildosi nezmonisku greiciiu. Kai jau pradedi susitaikyti, vel pradedi iszvelgti sviesa, kaip mat gauni su skuduru per skruosta. Visaip bandau kapanotis, bet jauciu , kad jau palluzau ir nebera jegu. Echh, gal ikveps man kas optimizmo..
Aisku,kad buvo,dar siandien ryte,stengiuos tiesiog negalvot apie tas nesibaigiancias problemas..
Na neaisku, kas jums yra ta bedugne. Gal tik sureikšminat per daug. Gal reikia keisti poziuri i problemas. Ne galvoti apie jas, o spresti.
Buna gyvenime pakilimu ir nusileidinu, tad visąlaik reikia atsiinti, kad viskas praeina.
man irgi idomu pasidare kokios problemos tave kamuoja,ka vadini bedugne?
na tai zinoma, suprantu, kad vienai problemos yra kai plaukus per daug kirpeja nukerpa ar pan. Na pas mane tikrai bjaurios situacijos. Daug ir pasakot riektu lb. Bet trumpai : seima sugriuvo visiskai, paliko tevas. Mama beveik isprotejo. Pridare irgi nesamoniu.Su sese santykia kairtais tai lyg normalus, bet dazniausiai melas, apgavystes. Paciai mokslai visai nebesiseka. Neislaikiau svarbaus egzamino pavasario sesijoje. Rudeni jei vel nepasiseks turesiu palikt universiteta. Jau metus buvau praleidus. Seneliams isvis blogai. Nesugalvoju kaip ka padet. Gimine isvis katastrofa. Atrodo visi kaip susitare linki tik blogo ir nelaimiu. Kirsina. Na zodziu, liudziu ne del nuluzusio nago..
Tiksliau neliudziu. As jau susitaikiau su viskuo. tiesiog neber jegu toliau taip eit ir daryt kazka. Kad ir mokytis.
Paguosiu bent jau tuo, kad tu ne viena tokia esi
Aisku problemos ne identiskos, bet labai panasios
Dar vis tikedavau pasakymu: bet po gero menesio supratau, kad tai gryna nesamone ir jis tinka galbut tik toms situacijoms, kaip (susipykau su vaikinu, nuluzo nagas ir pan.)
Patarimas ieskoti zmogaus, kuris trauks tave i gyvenima, o ne stums i egzistavima ar dar blogiau. Tai nebutinai turi buti vaikinas, gali buti drauge ar net gi draugas, bet ne prasalaitis.
na turiu as geriausia drauge. RImtesniu bedu pradzioje tikrai palaikydavo lb ir padedavo psichologiskai. Nes tai nueidavom kur, tai ka paplepedavom ir mintys nueidavo tolyn. Bet kai tai tesiasi ilgai, tai tiesiog suprantu,, kad aplinkiniam atsibosta. As visad stengiaus neparodyti,kad man blogai. Uzsidedu linksmules kauke ir dazniausiai bunu linksmiausia kompanijoje, bet db jau nebegaliu. Nebegaliu sypsotis ir apgaudineti saves. Jau sakau tas luzis isvyko kai nieko nebegaliu. Ir su ta drauge jau nebelabai taip kaip anskciau. Matau, kad jai paciai nesmagu. Junta gailesti ir viskas. Daznai apsimeta, kad nieko nera ir pan. O as apsimetinet kai nebeturiu jegu, tai savaime gaunasi , kad ir pati atsiriboju. Tai bunu viena. Nors zinau, kad sedejimas namie vienas prie gero tikrai neprives.
tokia ten is manes ir patareja,bet gal vertetu kazkaip pradedi paciai kurti savo gyvenima,net nzn bandyti ieskotis darbo su kokia mergina nuomuotis maza butuka ir pns?
Nežinia, ar padės, bet pabandysiu. Žinau ką reiškia kaip aplink vienos bėdos, visi problematiški, todėl nėra į ką atsiremti. Esi viena. Taip, draugai…bet sąžinė neleidžia viską jiems sukrauti, ilgaainiui pavargs klausyti, pradės gailėtis. O to kaip tik nereikia! Atvirkščiai, būtinas žmogus šalia,kuris įspirtų į kailį ir kad ir kaip sunku, ragintų eiti pirmyn. Kitu atveju gailestis pavers tave auka. O kas iš to? Pagalvoti reikia kitaip, galbūt aš esu tas žmogus, kuris turi būti stiprus, kuomet visi nuleidžia rankas? Bus sunku, bet reikia susiimti! Kiekvieną dieną atsikėlus reikia mąstyti, kas pozityvaus mano gyvenime? O einant miegoti – ką gero atnešė ši diena. Tai gali būti elementarūs dalykai. Niekas kitas tavęs neištemps iš duobės. Tai gali tik tu. Vien jau tai, kad suvoki, kokioj gelmėj esi -pirmas žingsnis. Eik, eik sunkiai, bet tik nesustok. Silpniems gyvenimas tokių išbandymų nesiunčia, tu privalai būti stipriųjų pusėje. Pirmyn.
na gyvent tai turiu as kur, nuomuojuos vilniui kambari, o darbas.. kad neiseina suderinti. Universitete praktika atlieku, tai nelabai kas ir gaunas. Norejau vasarai dirbt isvaziuot i uzsieni, kokia Norvegija, na ten kur galima daugiau uzsidirbti, bet kad nepilnas menesis tik butu. Sesija, praktika. Taip ir nieko neisejo
aciu. Kaip tik reikia tokiu zodziu labai.
Tikrai labai uzjauciu. Kai tokios situacijos ir padeti nera kuo.
Stiprybes Jums ,ziaurus tas gyvenimas..
Giminės yra giminės – su jais tikrai neprivalai bendrauti. Jeigu jie tikrai kaip širšių lizdas, ir dar blogo linki, tai atsiribok nuo jų. Tu suaugus, gyveni atskirai ir tikrai neprivalai dėl jų gadintis nervus. Dėl tėvų bėdų irgi nesi kalta – jie atskiri žmonės su savo charakteriais ir bėdom, ir tu tikrai nekalta, kad tėvas išėjo. Mamą palaikyk, leisk suprasti, kad visada galės į tave atsiremti, kai reikės, bet nesijausk atsakinga už jos laimę – ją kiekvienas gali susikurti TIK pats. Palepink save, paskaityk gerų knygų – jos labai dažnai padeda nusiraminti ir suprasti, kad ne viskas taip juoda, ištrūkti iš kasdienių problemų užburto rato. O tada susiimk ir pasistenk išlaikyti egzaminą, kad galėtum baigti mokslus. Tai svarbu. Bet jeigu nepavyktų – nedepresuok dėl to. Aš, tarkim, savo pirmas studijas mečiau, nes nepatiko. Ir visai dėl to nesigailiu Nėra vieno recepto ar vienos taisyklės, kaip žmogus turi gyventi (kada ir ką studijuoti, ką dirbti, kiek uždirbti ir t.t.). Kiekvieno kelias kitoks.Tikrai nėra taip, kad gyvenimas tave už kažką baudžia
Užuojauta. Tačiau jūs labai reikalinga savo vaikams, patikėkit manimi. Nenoriu lyginti, bet daug blogiau, kai panašioje situacijoje nelieka visiškai nieko, nesi kam nors reikalingas. Gili tuštuma. Tačiau reikia susiimti.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
