Begtumet ar liktumet?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Zinau, kad tokios mintys gal ir nerealistiskos, bet noriu Jusu paklausti, ka darytumet. Tarkim, Lietuva okupuojama, ir pasakoma, kad nebebus galima niekur isvykti-kaip tarybiniais laikais. Begtumete? Tiesa, kodel tiek daug lietuviu per Antra pasaulini liko cia, o ne bego, nors dar galejo?
Man tai keista kai čia susireikšmine visi, nei kam reiks tos Lietuvėlės nei ką, kaip ir autorė minėjo, čia nėra nieko ko jiems reikėtų, bet jei atsakant į temos klausimą, tai likčiau ir ne todėl, kad esu užsigimus patriotė, o todėl kad gyvenu tokiam krašte kur jaučiuosi kaip rusyne .. tad nėra skirtumo.. bet šeip man keista visi skundžiasi kaip blogai ? o tai ko jus čia sėdit ? kuo mažiau tokių burbeklių, tuo geriau mums likusiems ;} Man keista kai sako , aukso kasyklos ten, kiek išvažiavusiu draugų, pažįstamū ir giminių, tai vos galą su galu suduria… o jei kas ir uždirba daugiau, tai neturi kada tų pinigų leisti, kai dirba po 14-15 val.
na kad begt reikia bent zinoti kur begti… reikia turet kazkiek pinigu nes taip paprastai su nuliu litu nepabegsi. kad siena pravaziuot, tai kaip ir Ukrainoje is pradziu kilo konfliktas ir kas norejo ir iskart sureagavo tas ir isvaziavo. gal dabar ir nebeisleidzia, gal jau velu, nezinau, bet pacioje pradzioje tai tikrai kas norejo isvaziavo viska trenke… tik kaip vel is naujo viska sukurti? juk cia lieka namai, isipareigojimai….
o jus ar pasikalbate jau namuose apie tai kaip elgtumetes?
Man Lietuvoj gerai, labai gerai, galėtų aišku būti geresnės lengvatos studentam, ir norėčiau čia savov aikus užauginti. Bet jeigu čia kiltų grėsmė ivykti karui (neduok Dieve) tai tikrai nerizikuočiau savo ir savo bragiausiųjų gyvybėmis ir išvyktume
Taigi niekas jūsų nesmerkia – man tas pats bėgat jūs ar ne Tiesiog pikta dėl tokių “triznių”, kurios prisiskaito žiniasklaidos baubų ir kelia panikos bangas.
ginti kuom ?kaip? spėju nei piršto nepajudintum
panasiai galvoju, man kol kas irgi cia labai gerai ir net negaliu prisileisti tos minties, kad kas nors cia bus, bet jei butu tai nezinau kaip elgciausi
neseniai su vyru aptarinejom ta tema.
siuo metu esu nescia, gimdysiu ant dienu.
vienareiksmiskai vyktume is salies, ir kuo greiciau.
kam rizikuot savo seimos gerove, tuo labiau su kudikiu, del kazkokio patriotizmo ar pan.
Butent, žiniasklaida tai ir nori sukelt panika…jau net atsibodo klausytis, kad bus karas, mažiau lotu visi ir sedėtų ”subines užrauke” niekas ir nepamastytu apie Lietuvą… O dabar kišas visi kur nereik.
Bėgčiau ir neatsigręžčiau. Nedegu meile Lietuvai, man mano užpakalis svarbesnis.
jei butu tikras karas – aplinkui sprogimai, saudymai, isvaziuociau is Lietuvos i savo antruosius namus, kur kol kas nera karo.
aišku likčiau
mažiau susireikšmink, lengviau gyvent bus, senole.
jei kai kas nevadintų patriotų kvailiais ir nesiųstų Lietuvos naxui, būtų kitokio lygio diskusija. nuo kada vertybės yra kvailos, o patogumo ieškojimas yra kažkoks gėris..aukso ieškojimas, kalbant apie autorę
Nesuprantu, tai kas tuomet jusu dauguma DABAR laiko cia? Juk ir dabar ten tos “aukso kasyklos” uzsieny yra, ko cia dar to karo laukiat? Varykit visi lauk… Su tokiu poziuriu tai tik valdzia ir skustis. Patys nei pirsto nepajudinat, issirenkat klounus arba pensininkus su rusiskom paziurom ir dar dristat skustis kazkuom? Su mielu noru dar ir pamojuociau nuo pasienio visoms begancioms, netruksta cia tokio kvailo mastymo zmoniu ir taip. Kuo maziau tokias nesamones kalbanciu bus, tuo geriau gyvensim, o jus galit sau norvegijoj zuvis skust arba anglijoj narcizus skint ir dziaugtis savo “auksu” . Niekada nesuprasiu, kuo jau cia taip blogai gyventi tiems, kurie nei pirstelio nezada pajudinti uz save ir uz savo tautiecius. Sedit sau ramiai, pasalpas renkat su savo didziais norais praturteti, kukuojat, kad kazkur kitur geriau, bet nieko nesiimat daryti, kad situacija cia keistusi.
Man Lietuva yra nuostabi salis, GEDA butu vos bedai uzklupus begti lauk. Jau seniai sau esu pasizadejusi stoti pries visus rusu tankus plikom rankom, ir tikiu, kad jeigu viena karta sugebejom issikapstyti, sugebesim ir dar karta, ir, jei reikes, dar karta. Ir jeigu vel is naujo reikes stebeti naujos valstybes kurima, ekonomines krizes ir prasta valdzia, as vis tiek pasiliksiu. Bet jeigu dabar, kai musu ateitis pagaliau svieseja, jus sugebat tik i fabrikus skristi pulkais laimes ieskoti, tai ir varykites, prasom. As geriau uz minimuma dirbsiu ten, kur mane vertins, negu uzsieny, kur su manim kaip su verge elgsis, nes zino, kad tokie tupi emigrantai pasiryze viskam. Juokinga man ziureti, kai pacanai grize is fabriku prasmirde visi seda i savo naujus mersus ir apsimeta, kad milijonus kisenej varto, kai is tikruju badauja metus is metu kad tik tai masinai prikauptu ir dar kazka parsiveztu, kad galetu pamojuoti su kruvele pinigu ir viska pragert. Ir vel grizta atgal i savo skurdu gyvenima, ir vel viskas is naujo.
Zodziu, sekmes, mielosios, tikiuosi greit visos issilakstysit ir ilgai ir laimingai gyvensit. Tuo tarpu as einu pasidziaugti nuostabiu oru bei vaizdu lauke.
kad man nesunku gyvent, vaikeli
nesupranti kas laiko?
as cia gimus, augus cia, cia mano valstybe. Naturalu, kad cia noriu gyvent, cia juk visi artimieji ir draugai mano…
Bet jei gres pavojus mano seimai ir vaikams, begsiu tikrai neatsigrezdama (kad tik tuomet isleistu), nes man mano gyvybe svarbesne nei politika!
ir jau sorry, po tankais negulsiu ir savo vaiku neguldysiu! nei plikom rankom, nei ne plikom
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
