Bendravimas su ex. Normalu?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Situacija labai paprasta:aš esu tokia,kuri nelabai tiki artima draugyste tarp vaikinų ir merginų,nepateisinu bendravimų su buvusiomis antromis pusėmis.Atrodo normalu tik na keli kartais per metus,su klausimais kaip kam sekasi.Mano vaikinas yra kitokios nuomonės tiek apie draugystę,bet dabar sužinojau,kad pabendrauja ir su savo buvusia,neslėpė,o paprasčiausiai išėjo kalba apie tai.Jo pasakymas:gi čia tik draugė,nieko blogo nematau,pašnekam ir tiek,jokių jausmų juk nebėra.Aš pati gana neigiamai žiūriu į tai.
Tai jūs pačios bendraujate su exais?Jūsų vaikinai bendrauja?Įdomios visos nuomonės.Kas galite,pakelkite
nu man pvz visiskai absoliuciai neidomu butu klausinet kaip ten kuriam sekas, su nauja pana, ar jau ir su vaiku, ir tipo bendraut lyg niekur nieko. as savo gyvenima turiu, savo antra puse, ir man mano aplinka pati svarbiausia.
pradet seimom dar bendraut… butu kaip Bunke, vienas po kito, ir visi dalinasi antrom pusem ir kartu visur dalyvauja.
nežinau, kažkaip net nenorėčiau žinot kaip kam sekasi, kam ta praeitis, jei prieš akis ateitis, ir juolab turint antra pusę “nefaina “, nes gali ir pavydėt ir kompleksuot, kam griaut esamus santykius, bendraujant su ex.
jeigu be pykciu isiskyrciau, tai manau tas eks vaikinas butu vistiek artimas kaip draugas, ir tikrai nezadu su juo nustoti bendrauti, man tai kazkoks iskrypimas nebendrauti nes ”nu nigalima”. aisku, nelabai trauktu ir naujas vaikinas jeigu jis butu isitikines kad su vyriska gimine ar eksais merginai negalima bendrauti. automatiskai naujas vaikinas butu su panasiomis paziuromis kaip ir mano
Kol kas labiausiai atspindite mano suvokimą.Man truputėlį įdomu kaip sekasi buvusiems,bet tikrai ne tiek,kad rašyčiau,klausčiau kaip sekasi ir domėčiausi,nes turiu vaikiną savo čia ir dabar,kam reikia dar praeities.Todėl nežinau kaip atrasti kompromisą,kai mane tas jo bendravimas žeidžia.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
