Bendravimas su žmonėmis
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas, Taigi noriu jums pasipasakoti savo manau didelę problemą (tikiuosi sulaukti patarimų)
O problema būtų ta, kad tiesiog man labai sunku bendrauti su žmonėmis, su panelėmis išvis prastai. Tiesiog bendraudamas jaučiu tokį vidiniį “NE” atrodo, kad kalbuosi tylomis. O jei ką nors pratariu tai labai neužtikrintai, vos ne drebančiu balsu (sušvepluoju, yra toks gėdos jausmas + ir pasakyt daug ko negaliu) su žmonėmis, vyresniais, vaikinais tai ten persimetu paprastais sakiniais (klausimais), o kad kažką rimčiau pasakyčiau niekaip neišeina. Taigi su manimi mažai kas bendrauja, kai pamato koks aš nuobodus…, tiksliau tylus.
O problemos priežastis manau yra ta, kad vaikystėje praleidau prie kompiuterio (aišku online chat būdavo, tai šioje vietoje aš galiu normaliai bendrauti, nes nėra kažkokios tai sienos, o realybėje visai kas kita, atrodo kad atsiveria kažkokia siena ir viskas tu negali pratart nei žodžio.) vaikystės metu, netgi su šeima nebendraudavau, budavau užsidaręs ir įgyjau šį žlugdantį įprotį.
Netgi su giminėmis jaučiuosi neužtikrintas, turiu gėdos jausmą :/ O kas dėl šeimos, tai tėvas, motina, sesuo yra kompanijų sielos… (niekada neieško žodžio kišenėje ypač mama su tėčiu). Beje aš labai “tyrinėju” save, visada galvoju kaip aš atrodau? ar gerai? ar neperstoras pilvas? ar gerai nugara ištiesta?. Tiesiog labai noriu daug kam įtikti, todėl betko negaliu šnekėt, beje akių kontakto niekaip palaikyt negaliu, o jei ir bandau tai tiesiog atrodo lyg ir pradeda mano kakta “judėt” (nors kai ir būnų kompanijoj, kažkaip atsisėdu susigruzinu ir vsio nebegaliu nieko šnekėt, bet jei bandau tiesiog išeina šveplai, drebančiu balsu ir tai nesąmonė..o to pasekoje beveik su panelėmis ir nebūnu, dažniausiai vaikinais, tai atrodau lyg gėjus, manau. )
beje nesu turėjas panelės (nenoriu būt kažkoks savymyla, bet dauguma sako, kad aš išvaizdus, bet panelė artimiau pabendravus su manimi iškarto mane meta lauk :/)
Gal kam yra panaši situacija, patarimais gal pasidalintumėte?
Ačiū.
pradėk pasitikėti savimi, kiekvienas žmogus privalo pasitikėti savimi. Jei nepasitikėsi nieko nebus. Sėdėk prieš veidrodį ir pats kalbėk su savimi, vardink savo pliusus, suprask kad gali bendrauti su žmonėmis, juk tu gali !
tiesiog turi perlipt per save, jei kalbi is jaudulio svepluodamas, turesi ir svepluot, kol nebebus to jaudulio, manai, kad nusisneki, nusisnekek tol kol paciam bus tokia geda kol sugalvosi ka protingesnio pasakyt… skaityk knygas apie bendravima, maziau save tyrinek (nes kaip speju tas tyrinejimas labai jau neobjektyvus), o stebek, kaip kiti bendrauja.. na kad ir vaziuoji autobusu, klausyk, kaip kas sneka, akies kampuciu stebek zmones. Jei chatint lengviau budavo, kai kalbi su kazkuo, isivaizduok ta zmogu kaip koki sena chato biciuli, bus lengviau. Siaip bus sunku, bet jei tevai bendraujantys, na bent pagal mano teorija, tu ta ‘gena’ irgi turi taip kad drasiai, pirmyn
Ta pati problema ir mane ilgą laiką kankino ir tebekankina dar,suprantu
Bendraukite kiek tik galite,praeis po truputį ta žmonių baimė,svarbu palaikymas artimų žmonių
Sėkmės
Na taip, neslėpsiu, šią problemą jau siekiu ištaisyti ilgą laiką, dedu viltis, kad kažkada neliks to barjero, bet kolkas sekasi nekaip, nes tarkim pratari žodi, pasirodai, kad nieko nesupranti, tada atrodai kaip kvailys, ko pasekoje tolimesnis bendravimas yra dar sunkesnis, todėl dar sunkiau susirasti draugų, bendrauti su žmonėmis.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
