bendravimo problema, padekit

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / bendravimo problema, padekit

bendravimo problema, padekit

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Turiu beda del bendravimo su vaikinais. vos susipazinus su simpatisku ir is pirmo zvilgsnio normaliu vaikinu, isikimbu jo lyg nzn ko. Pradedu i ji ziuret vos ne kaip i busima vyra ir pan.

pvz sove i galva uzsiregistruot pazintyse, rase ne vienas ir ne du. Bet vienas uzstrigo ir viskas, kitiems net neatrasau. Bendraujant pradedu pastebet minusus ir i tai ziuriu vos ne kad kaip i skyryby priezastis, nors dar net niekas neprasideje. bendrauju gana normaliai, tikrai nesu leksta ar nuobodi ir, zinoma, neissiduodu. ir tie bendravimai trunka neilgai, nes arba as pamatau per daug minusu, arba man tiesiog nusibota/tampa nebeidomu.

Kaip susitvarkyt sita betvarke makaulej?

(nežinomas) (archyvas)

Manau, kad tiesiog bandyk racionaliai ziuret, nes juk tai parasydama irodei, kad pati supranti, jog tai ne i gera. Stenkis ramiau reaguot i tas naujas pazintis, verciau manyk, kad “cia dar nieko nera” ilgelesni laika nei mintyse zenykis po pirmos jo zinutes. Tokiu budu busi ramesne ir gal kazkas iseis galiausiai Linkiu sekmes

(anonimas) (archyvas)

As tai suvokiu vos ne nuolat, bet galvoj lyg du varikliukai, vienas su kitu lenktyniauja, vienas aiskina, kad cia wow, vos ne jo pavarde matuojuos, kiek vaiku turesim ir t.t., kitas-tu durna? Ir deje, tas antrasis veikia tik kaip koks aidas.

Su draugem sneku, tai vos ne kaip pametusi galva. O po poros savaiciu paklausia kaip sekas su juo, tada buna reakcija ,,??? ai, apie sita. Ai, nebeidomu jau seniai…”

Vienintele laime, kad bendraudama apie sita nesveika dalyka neissiduodu.

(anonimas) (archyvas)

Gal dar labai jauna esat?

(anonimas) (archyvas)

24m, jau ne mazas vaikas

Gal tam daug itakos turi tai, kad is esmes, esu gana isranki, ir kad ir per tas pazintis, rase gal 50 vaikinu, o isikabinau to vieno. Bet net jei butu ir 5 tike, is ju vistiek viena atsirinkciau, nes tiesiog nemoku bendrauti su daugiau vaikinu, susikoncentruoju ties vienu. Is vienos puses tai gerai, nes esu tikrai istikima be isimciu, taciau sioje situacijoje-kazkokia nnesamone

(anonimas) (archyvas)

Dabar net fb isjungiau su juo susirasinejimus(padariau, kad visad rodytu offline), stengsiuos pristabdyti viska, kad nematyciau jo online.

Dar ko nepaminejau, bendraujam neilgai ir jis ju nera mano, bet jei pasako apie kokias drauges ir pan, tai zaliuoju is pavydo

(nežinomas) (archyvas)

Tai pavardes aš irgi jau visų draugų išmėginus esu

Laimei, suvokiau, kad būtent dėl pavardžių už jų ir netekėčiau

O tai čia tik internetinės pažintys ar rimtai esat kada susitikę?

(anonimas) (archyvas)

Kolkas dar nesusitikom, nes neseniai bendraujam. Bet ir itas dalykas, tiek as pati, tiek jisai, ten uzsiregistrave ne del to, kad surast antra puse. Pradejom bendrauti del bendro pomegio, jis, kaip pats sake, tiesiog megsta pabendrauti, kiek suppratau, antros puses ten tikrai neiesko. As pati irgi net ir pazymejus, kad isvis nieko neieskau. Bet sitas atvejis visiskai kaip pvz, nes ta pati beda tiek su internetiniais bendravimais, tiek su realiais. Kartais atrodo, lyg buciau kazkokia beviltiska ir betkuris, kuris tik atkreipe demesi i mane, man lyg siaudas.

Gal cia pasireiskia mano kompleksas(esu siek tiek stamboka) r tuo paciu tas irasnkuumo dalykas. Kad is tu, kurie atkreipe demesi ir is ju kazkas man tiko, tai juos baisiai nusisavinu. Nzn kas cia viso to priezastis..

(nežinomas) (archyvas)

O dieve atrodo lyg aš rašyčiau.. smagu, kad dar tokių žmonių yra kaip aš