Beprasmis gyvenimas

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Beprasmis gyvenimas

Beprasmis gyvenimas

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Sveikos merginos, nezinau net nuo ko pradeti… Tiesiog esu be galo nelaiminga. Nebematau jokios prasmes gyventi. Visas mano gyvenimas nuo pat mazu dienu – kancia. Ar as turejau grazia vaikyste? Ne. Seimoje nuolatos kildavo kivircai, tetis gerdavo, pragerdavo visus pinigus, musdavosi, net karta saudesi. Kiekviena diena baimeje ir nuolatinis verkimas. Mokykloje buvau labai tyli, nedrasi, bijojau net zodi istarti. Dabar dziaugiuosi, kad mano tevai yra issiskyre. Mama gyvena Kaune su draugu ir tikrai yra laiminga. Sese kitame mieste gyvena su vaikinu ir jie taip pat laimingi. Tetis truputi susitvarke savo gyvenima, turi drauge, taciau jis turi tik viena dukra – mano sese. Kazkodel nuo pat mazumes jis manes nemylejo taip, kaip myli ja. Tik budamas girtas jis prisimena, kad turi vaiku. Dziaugiuosi, kad mano seimos nariai susitvarke savo gyvenimus, turi darbus, yra sveiki bei laimingi. O as? As nesuprantu kodel gyvenu. Nuosirdziai sakau, nesuprantu. Mano gyvenimas susikloste taip, kad sustikau labai gera vaikina, isimylejom, ilgai isdraugavom, kol galu gale jis isdave mane ir apgaudinejo. Praliejau daug asaru. Bet tai jau praeitis. Baigiau mokslus. Tiesa, buvau PRIVERSTA baigti ne ta specialybe, kurios norejau, nes nebuvo pinigu. Bandziau save realizuoti vienoje sporto sakoje, dejau visas pastangas, taciau kitiems sekdavosi zymiai geriau. Siuo metu gyvename su drauge kartu, nuomjames buta, dirbame. Kad islaikyti buta, susiradau darba, kuris man tikra kancia. Ir zinot kas nutiko? Budama tokia nelaiminga, as sutikau nuostabu zmogu savo gyvenime. Buvau be galo laiminga, kad jis salia. Bet jis dingo… Tiesiog sitaip. Suteike laimes ir dingo. Meile – man gyvenimo variklis. Ir dabar kiekviena diena galvoju, kad vis labiau klimstu i gilia depresija. Niekas to nezino, niekam to nepasakoju. Taciau tyliai galvoju, kad galbut siam pasauly as visai nereikalinga. Yra begales serganciu zmoniu, kurie troksta gyventi ir daznai pagalvoju, kad Dievulis jiems geriau galejo padovanoti mano gyvybe. Kokia prasme gyventi, kai jautiesi vienisa, nesuprasta, nemylima…

Page 2 of 2
(nežinomas) (archyvas)

Parasyk man pabendrausim

(anonimas) (archyvas)

Visa gyvenima as laukiu tos laimes, o ji kazkur pabega nuo manes. vat siandien pamaciau ta zmogu, kuri rasiau, kad pamilau ir jis dingo is mano gyvenimo ir paluzau. asaros upeliais teka

(nežinomas) (archyvas)

Kreipkis i SAV (nemokami, anoniminiai susirinkimai, daro susirinkimus ir skype online). Skirti suaugusiems alkoholiku vaikams. Taip pat gali paskaityti knyga Woititz “Suauge alkoholiku vaikai”. Kreipkis i psichologa. Pradzia bus sunki, bet tikrai verta

(nežinomas) (archyvas)

Beprasmybė? Tai, ji egzistuoja visur. Aš taip pat, jau keletą metų, aplinkui matui vien tik ją. Tačiau žinai ką? Supratau, kad nors ir Dievas taip nulėmė, kad vieniems yra geriau, o kitiems blogiau, vieniems lengviau, kitiems sunkiau, tačiau neverta pasiduoti. Pabandyk atsukti nugarą viskam, kas yra beprasmiška, pabandyk maištauti, kiekvieną savaitę padaryk po 3 dalykus, kurių niekada nedarai, ar sunkiai įsivaidzuoji save darančią. Man tai padeda išbrist iš beprasmybės liūno ir tamsoje įžvelgti šviesą. Nuoširdiai linkiu kovoti ir niekada nepasiduoti.

(anonimas) (archyvas)

stengiuosi nepasiduoti ir gyventi toliau. bet labai sunku…

Page 2 of 2