Beširdė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas visoms…
Neturiu su kuo pasišnekėti,matyt nepasitikiu niekuom…Problema ta,kad turėjau vaikinų,dažniausiai viską baigdavau aš,praeina laiko ir suprantu,kad šis žmogus ne man.Tai kartojasi ir kartojasi ir kartojasi,vėl vėl ir vėl…Turėjau draugą,mylėjau,dėjau tiek vilčių ir svajonių,tas vyras buvo toks kokio visą gyvenimą norėjau….Bet..
Taigi,dabar turiu draugą,jaučiu,kad jam nieko nebejaučiu..Kodėl taip vyksta?Kodėl man žmogus taip greit nusibosta,nebetraukia?Gal kuriai irgi taip yra?Sėdžiu apsiverkus,nebežinau ką bedaryti…
Jei po to gailitės, tai gal čia tik laikinas tas noras nebebūti kartu?
kreipkites i profesionalu psichologa, ne ka mes cia jums padesime…
Gal padarykite pertrauką tarp tų draugų?
Jeezau, tai problema.. Tiesiog neradai savo zmogaus, gyvenk ir megaukis, neieskok problemu kur ju nera. Ne viskas gyvenime vyrais prasideda ir baigiasi.
Tiesiog norisi jau žmogaus kuris begalo be krašto rūpėtu…
ateis laikas, ir atsiras, pamatysit
Bet yra zmogus,kaip jam ta pasakyt…
Gal jums tiesiog neįprasta jaustis mylimai? Nejuokauju, bet yra moterų, kurios vaikystėje jautėsi pamirštos, atstumtos tėvų, kuriems tėvai nerasdavo laiko, kurios jautėsi apleistos ir nemylimos. Jos taip trokšta meilės, bet gerai jaučiasi tik situacijoje, kuri jom pažįstama – kai jaučiasi nemylimos. Jei tik vaikinas/vyras, esantis šalia parodo daugiau dėmesio, jei pasijunta mylimos ir globojamos, ta situacija joms nepažįstama ir vengtina. Tokius mylinčius, atsidavusius vyrus jos palieka, o galiausiai nusėda su kokiu smurtautoju, žemintoju, su žmogumi, kuris laksto ne paskui ja,s o paskui kurį pačios laksto. Ir kalbu be jokio jumoro, kiek daug tokių pavyzdžių vien artimoj aplinkoj…
Gal jums tas ir negalioja, bet verta pagalvoti ir apie tai, jei nuolat patenkat į tokia ssituacijas.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
