Beviltiska meile
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos.
Taigi… Su vaikinu draugavau 5 metus.Pirmas vaikinas,su kuriuo rimti santykiai.Ta draugyste,tai pastovus barniai,nesutarimai.Kas savaite ar dvi susipykdavom.Ir va.. jau 2 metai kaip issiskyre.Jo noras toks buvo.Bet po savaites gailejosi.Tai zodziu per tuos du metus dar vis susitikdavom.A le,bandem is naujo.Bet vis tas pats per ta pati.Ir esme ta,kad pastoviai jis nutraukdavo bendravima,paskui pats ir gerindavosi.Ir toks uzburtas ratas.Dabar vel menuo kaip tyli.Man jau geda kazkam pasakyt, kad vel su juo buvau susitikusi.Jauciuos kaip mazgote.Geda pries draugus ,artimuosius ,taip lengvai pasiduoti jo itakai,zinant kiek prisikentejau per ji.Daug savybiu,daug visko man jame nepatinka,nebepatinka…erzina baisiai,bet pagalvojus kad kaip gerai jauciuos salia jo- paluztu.Iki siol sapnuoju kosmarus,vis galvoju apie ji,pravirkstu.Jauciuosi,kaip nesveika.Kaip nuzudyt ta beviltiska meile?…
Kaip tik manau turetu but idomiau pabendraut su kitais.Suprasi, kad jis nera tas vienintelis ir nepakartojamas
Bendravau su kitais- susitikinejau.Bet vistiek visada apie Ji galvodavau.Kokia as beviltiska
na vien tai kad jis jumis naudojasi kai jam norisi jau turi tureti kazkokia itaka jusu bendravimui.Be to per trumpa laika nesuzinosit kitu vaikinu geruju savybiu.
mes nebendravom nei karta intymiai per tuos ishsiskyrimo 2 metus.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
