Aš pamenu irgi labai jaudinausi. Nusipirkau šakočio ir vieną sekmadienį draugas nusivežė supažindinti. Kadangi gyvena jo tėvai už miesto. Viskas buvo geriau negu galvojau. Labai jo šeima jaudinosi, visko mama priruošus buvo. Aš sakyčiau, kad svarbiausia išlikti savimi ir būti drąsiai. Nebijoti kalbeti, paklausineti, žinoma, pasisiūlyti padėti sutvarkyti ar padengti stalą. Stenkis užmegzti nuoširdų ir artimą ryšį. Per pirmą susitikimą nesitikėk nieko ypatingo. Nenorėk, kad iš karto rodytų kaip tu jai patinki. Viskas su laiku pasirodo

Tik nieko pas juos nekritikuok.

Man tai su maistu svečiuose katastrofa. Nu negaliu valgyt ir sakyt, kad skanu, nors nė velnio taip nėra. Aš siaubingai išranki, tai svečiuose man būna problemų. Nevalgysi juk per prievartą, bet ir nereplikuosi, kad kugelis su mėsa tau atrodo kažkoks nesusipratimas ir išvis jį valgydama iš abiejų pusių nuimi plutą.

Aš kažkaip nesistengiau iškart sukurt to supersaldaus ryšio, kad abi viena kitai žiauriai patinkam. Jokios pagalbos tvarkant stalą nesiūliau, nes niekada to svečiuose nedarau. Tiesiog buvau savim, kalbėjomės apie įprastus dalykus, mano mokslus, planus po mokyklos, pomėgius ir t.t

Dar daugiau karmos tasku, jei savo kepta pyraga atsiveztum

Na kepk savo pyraga tik pagal 100 % patikrinta recepta ir issiaiskink, kas vaikino tevam patinka/ nepatinka, nes jei atsinesi savo kokosini pyraga su migdolais, kai pvz mama alergiska riesutam, tetis nemegsta kokosu ir isvis saldziai, tai nk gero

siaip paklaus vaikino, kokios pas juos tradicijos, ka daro kai valgo, ar padeda indus nunest, tada nebus nepatogiu momentu