Bijau apendicito..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kaip kvaila kitoms pasirodys, cha cha cha.
Nebegaliu naktim miegot, nežmoniškai bijau operacijų. Nesvarbu kad nieko nejaučiu,kad nesudėtinga operacija ir t.t. Tiesiog…užmiegi,pjausto. Neeeee. Silpna darosi jau vien pagalvojus, įsivaizduoju kaip ten blaškyčiaus ligoninėj. Aišku aišku, jei jau būtų skausmas, niekur papabėgčiau, ne tas rūpėtų. Bet man labiau rūpėtų operacija, o ne skausmas. Nu masisškai bijau jau vien ligoninių.(jei jūs nebijot,svekinu neburbėkit )Internete rašo :,, Priežastys
Kirmėlinė atauga – nedidelė rudimentinė ataugėlė, atsišakojanti nuo storosios žarnos. Jos uždegimas dažniausiai kyla, kai joje įstringa išmatos (dėl anatominių ypatybių, labai sukietėjusių išmatų, parazitų ir pan.). Tokiu atveju susidaro palankios sąlygos daugintis bakterijoms (E. coli, straptokokai, stafilokokai ir kt.) ir plėtotis uždegimui.”
Man 16m, broliui 10m. Mano brolis sveikuolis,sportuoja,vandenį,sriubas ištisai gerdavo ….Bet šeštadienį…..jam išoperavo apendicitą.Seniau skaudėdavo pilvą,gulėdavo ligoninėj. Aš taip pat gulėdavau, gal prieš 5 metus, visada turėjau problemų dėl žarnyno.Dažnai dabar dilgčioja man labai skaudžiai dešinį šoną apačioj, naktim, va kad ir dabar,dilgčioja,kartais ilgesniam laikui skauda…Ir jau einu iš proto. Ar gali būti tik nuo nervų ? Žinau,kad tiksliai nėra žinoma kaip apsisaugoti, bet ar sriubos tikrai gali pagerinti situaciją? Kokios? Ar tai gali būti paveldima?
BŪKIT PROTINGOS,NEKRITIKUOKIT, MAŽA MAŽA, BLIUVĖ,DAR KAIP NORIT TAIP PAVADINKIT MINTYSE, BET KIEKVIENAS TURI SAVO BAIMIŲ, ŠI BAIMĖ – MANOJI
Ir labai prašau,pakelkit temą..
ikišo kamerytę ,capt ir ištraukė – aišku skamba raminančiai,ačiū, bet aš to pjovimo…………………………….nežinau,gal kad googlėj vaizdų prisižiūrėjau ? aš bijau kraujo,bijau visko,BIJAU, nežmoniškai………………………. pašokinėjus neskauda…man tik tvinkčioja per visą pilvą…..seniau irgi būdavo,bet dabar įįpatingai nemaloniai ..gal prieš keturis -tris metus turėjau problemų su žarnom…pasakykit,kaip išvengt…nu kaip gali nebūti išvengimo būdų…..randas man visiskai vienodai, as negaliu pagalvot,kad pjautų pilvą,pjautų.juk čia…….ne,nežinau kokiam stipriam reikia būt,kad nebijot.
,,Tokiu atveju ligoniui kostint taip pat smarkiai suskausta minėtoje srityje. – LĖTĄ PRADŽIĄ IR PROGRESAVIMĄ” – dabar kosint skauda kairį. ))))))))))))))))))))))))))))))))))))) ai išprotėsiu .
Tai kad nei kraujo, nieko nematysi. As ir visko bijojau ir svarbiausia nieko is seimos nebuvo salia, kad nuramintu. Nuosirdziai patariu isgert kokios zoleliu arbatos ir eiti gult, gal pavyks uzmigti. Arba jei baisu miegoti eit(bent man buvo, gal per daug skaudejo, gal ka), ka nors nuveik, kas reikalauja didelio susikaupimo. Nera jokiu isvengimo budu. Nuosirdziai patariu nusiraminti, nes nieko nepakeisi. O jei skausmas nepraeis, palauk ryto ir vaziuok i ligonine. Bet jei jau dabar yra labai didelis,sunkiai pakeliamas, tada nedelsiant vaziuok. O temperaturos turi? Ir dar, ko tu ten googlej vaizdus ziuri? Eik aerbatos isgerk, draugui parasyk, nurimk.
nera nustatyta, kad apendicitas paveldimas, bet jei tavo artimieji turejo operacija, tai tikimybe, kad ir tu turesi apendicita didesne.
Sveika, na man prieš kelis metus buvo apendicitas, bet ne bet koks. Na taip prasidėjo kad skaudėjo ryte taip pilva kad visiskai negalėjau pajudėti, tiesiog kaip suristas zarnynas, nuvaziavome i ligonine, ten paspaudė biski pilva sako nieko blogo, viduriu uzkietejimas. Na as apsidziaugusi griztu namo, geriu vaistus nuo viduriu uzkietejimo… ir tada vakare prasidėjo, spiegiau is skausmo, ne verkiau, bet spiegiau, niekada nenoreciau daugiau to patirti, varciausi, raiciausi ant grindu, vemiau gal kas 10 sekundziu, nuveze greitoji i ligonine, na sako apendicitas, tai sako operuojam arba galit vaziuot i kauna, iskart pasirinkom kauna, nes jei zmones neatskiria apendicito nuo viduriu uzkietejimo tai kazin ar jie isoperuotu. Nuvaziavus buvau leisgyve, tyre krauja, durė adatas ( jų siaubingai bijau ) bet nieko nebejauciau, norejau mirti. Man dar nemazai valandu lasejo laseline kad buciau stipresne ( jei ne jie operacijos buciau neatlaikius ) o tai reiskia jai buciau operavusis savo mieste, gal manes cia nebutu. Taigi prasidejo operacija, man tiesiog suleido vaistu, uzmigau, ir nieko nejutau, nieko negirdejau, atsibudau lovoje, labai silpnai galejau kvepuoti, nes negalejau pajudeti, buvau labai silpna, galima sakyti turejau isnaujo mokytis vaikscioti, bet kaip atsistojau ant koju toks jausmas kad plysta pilvas, neisilaikau ant koju. Menesi gulejau ligonineja, toliau menesi namie. Praleidau mokslo pagrindus, tad dabar beprotiskai sunku mokytis sunkesnius dalykus kai nemokejau pagrindu. Nekenciu tu gydytoju, kad taip suvele man gyvenima, nes nuo pirmos klases svajojau kaip busiu pirmūnė, geriausiai mokysiuosi, isvaziuosiu mokytis i uzsieni, o dabar isgaliu mokytis tik vidutiniskai. Taip pat labai didelis randas desineje pilvo puseje, kuris neisnyks. Taigi nebijok, paprasta apendicita isoperuoti labai lengva, neskausminga, ir ligonineje reikia buti tik kelias dienas, tad jei pajusi iskart kreipkis i gydytojus, isoperuos ir bus rami galva, o kai galvosi kad gal cia praeis ir bus kaip man tada grausiesi tikrai. Sekmes
Beja mano tėčiui ir tėčio tėvui taip pat išoperuotas apendicitas, nemanau kad paveldima, bet gal priklauso nuo to truputį
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
