Pasiūlyk tėvams kartu važiuoti į šunų prieglaudą apžiūrėti šuniukų. Juos apžiūrinėjant, bendraujant su prieglaudos darbuotojais gali pasikeisti tėvų, o gal ir Tavo nuomonė

Imkit jauną šuniuką prieglaudose juk ir jaunu pilna ;]]]

+už gera norą

Tai turbut yra ten ir nesuaugusiu sunu. O jeigu del vokieciu aviganio-man atrodo, kad jie labai prie seimininku prisirisa, kad ir kokio amziaus (tiesiog sprendziu is ju elgesio ka maciau kaime, kai keitesi seimininkai, viskas ok budavo). O siaip tai labai sveikintinas noras paimti suneli is prieglaudos ir suteikti jam namus

Mama labai uzsispyrusi, sunku ikalbeti ja Zyziu jai jau menesi, bet isreze: “Negyveni su mumis, tai ir nevadovauk”

Pirmiausiai, labai palaikau minti, kad reikia imti suniuka is prieglaudos Beto ten buna ir mazu suniuku, jeigu baisu imti dideli iskart, taip pat, juk galima nuvaziuoti, aplankyti juos, as per fb viena buvau nuziurejus, nuvaziavau aplankyti, bet supratau, kad ne man suo, bet buvo n tokiu, kur nors iskart imk ir veskis namo

Geriausias ikalbejimas yra padovanojimas

Mes pasiemem is sunyno ~2m (nieks tiksliai nezino) amziaus suni. Kuris pirmom dienom buvo bailus ir nedrasus. Kai reikejo vezti kartotinai skiepams, tai reikejo per jega i masina kelt. Veliau supratom, kad jis matyt bijojo, kad jo atgal neisveztumem. Kai pamate, kad ji mylim ir rupinames, tapo istikimu seimos nariu. (Kai vezam kasmet skiepyti, i masina isoka pats ). Suo, beje, didelis, kaip vokieciu aviganis, net panasus i juos.

Labai rekomenduoju isgelbeti suniuka is veislyno. Jis tikrai tai ivertins!

Aš pasiemiau savo mažylė iš prieglaudos. Vienas geriausių sprendimų mano gyvenime. Nebeįsivaizduoju nei dienos be jos ))

Del bailumo nieko tokio, su laiku turetu priprasti, bet baisu, kad bus agresyvus, o tuo labiau, kad seimoje yra nedidelis vaikas, kurio nuo suns neatplestum

As net nelabai zinau, kokios Vilniuje prieglaudos Dabar zvalgiausi internete, tai apsilankiau gyvunugloba.lt, ir leseje, o daugiau nezinau kur ieskot…

Tautmiles prieglaudele – patariu ten pasiziureti

Savanoriauju prieglaudoje tikrai ilgai, tai imti iš prieglaudos šunį tikrai gera mintis. Nereikia bijoti, kad netiks kažkurios charakterio savybės, nes galit ir porą kartų atvažiuot, pabendraut. Pati namie turiu vokiečių aviganį (visgi ne prieglaudinis), būna iš prieglaudos pasiimu kokį šunelį laikinai globai, tai nematau tarp jų didelio skirtumo. Ilgiau pabuvę su žmonėm, šuniukai puikiai socializuojasi.

Sunys is prieglaudos ,daug greiciau priima tave kaip seimininka net ir vyresni Pati esu pasiemusi suni butent is prieglaudos,buvo du kart atiduotas jau. Ir gyvenam kartu ,ir vargo nebuvo nei tada nei db .