Bijau darbo, nes bijau zmoniu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Tiksliau ne visai bijau, o kartais mane suzlugdo ir atima visa pasitikejima savimi..Atrodo koki darba besugalvociau,visur tenka susidurti su zmonemis, bendrauti, jiems itikti, lipti per galvas. Kodel zmonija tokia? Kur butu vieta kur butu visi draugiski? Konkuravimas gerai, vercia judeti i prieki, bet dazniausiai zmones tampa piktybiski ir izulus..Ryt vel i darba, su zmonem nedaug reikia susitikti, bet vistiek nenoriu..mane gasdina piktesnis zvilgsnis ar balso tonas. Kai nusisypso ar draugiskai pakalbina, pati atrodo pradedu greiciau dirbti, nuotaika gera, bet kokia maza smulkmena atrodo, net iki asaru gali privesti..Esu jautri, svelni zmonems, bet visi tie gyvaciu lizdai, apkalbinejimai ar tiesiog naglumas mane labai veikia..kaip susitaikyti su tuo, jog visa gyvenima reiks eiti ir sutikti visokiu zmoniu? Kaip nepergyventi?
Priimti ivairove.nepriimti visko asmeniskai. Welcome to the real world. Stiprinri savo nervu sistema ir imuniteta.
Bet jei as toks zmogus tiesiog? Man neiseina buti naglai ar del savo naudos lipti kitiem per galvas. Nesakau, jog noriu buti pastumdele, bet tiesiog liudna, jog visi nera draugiski
Gal tiesiog dirbi netinkama darba?
Na nezinau..Dar gana esu jauna, bet yra teke padirbti ivairiu darbu ir galiausiai vistiek kazka nutinka kas sugadina nuotaika ir pasijauti nemaloniai..Tiesiog kai pradedu galvoti suprantu, jog visur tobula nebus, o naujos darbo vietos dar labiau gasdina..
same here, del to as vis dar neturejusi darbo. bijau zmoniu ir esu awkward, o dauguma darbu yra tokie kuriuose reikia kisti kazkokia preke ir pns.
Ne tu kalta, tiiesiog pasitaikę darbai tau visiškai netiko ir buvo nepriimtini. Tu ne žmonių bijai, o bijai jiems brukti prekes, o tai du skirtingi dalykai. Esi maloni, sklandžiai dėstai mintis, tikrai rasi sau skirtą darbą (vietą po saule) ir nurims tas vidinis drebulys.
Na mano bent dabartinis darbas nera susijes su prekiu siulymu. Seniau kazkiek teko toki dirbti, tai irgi visko budavo. Tiesiog buna ir geru dienu, buna nelabai, bet anksciau ar veliau kazkas susipyksta ar nutinka kokia netiketa situacija, kuri itraukia ir mane. Bent ateityje mano pagrindinis darbas turetu buti susijes su svetainemis, programavimu, dizainu. Bet mane gasdina tai, kad nors ir turesiu laisve kuriant koki dizaina, nebusiu perdaug suvarzyta, vistiek pabaigoje reikes itikti klientui. Iki siol turejau pora tokiu uzsakymu, bet jie irgi kainavo nemazai nervu, nes noriu, kad butu tobula, o klientai visad gana inoringi, kad vistiek ras prie ko prikibti. As tikiuos, kad kada praeis ta baime..
baimė praeis kai tik ją išstums atsipalaidavimas, kai suprasi, kad tai ką siūlai, tu išmanai geriau už klientus, tai tavo arkliukas, o klientų pabumbėjimą priimsi, kaip pageidavimą. Jie užsako muziką, na pasiderink truputį, o jei manai , kad tavo variantas tinkamas, apgink savo nuomonę argumentais. Pavadinkim tai diskusija su klientu. Drąsiai pažvelk baimėm į akis. Pasaulis spalvotas, bus ir tokių ir šiokių klientų, nieko nepadarysi. Vieni pagirs padėkos, kitiem kažką teks pakoreguoti, tai projektai, jie prasideda pasibaigia, su metais semsies patirties, o apie baimę prisiminsi tik kai pasakosi anūkam, kaip pradėjai savo darbinę karjerą (na kai jau juos reikės padrąsinti) Visi turim baimių, tu nesi išskirtinė tame plane.
mano darbas ateityje irgi bus su svetainemis, programavimu, dizainu. save raminu, kad ten tik duos pora reikalavimu ka kur ideti o daugiau visas kurimas priklausys nuo manes.
Niekam ir nelipti per galvas ir nebuti naglai. Tiesiog sakau priimti ivarove. As irgi noreciau kad visi buti draugiskesni,bet kiekvienas ziuri saves,o is to ziurejimo ir prasideda. Jus turit stiprinti,mokytis buti grieztesne, reiklesne jiems, priimti kritika,bet neiti is proto,suprasti kur ta riba kada tiesiog kabinejimasi ir neimti i sirdi,kad aplinka jusu nevalgytu.Ismeskit is saves kad viskas turi buti kaip jus norit,kad butu. O jei nebuna-tragedija. Nera tragedijos jus is tu tokiu klientu mokotes,modeliuojat save. Tampat pati ivairesne. Kitaip sakant su laiku tikiu,kad uzsiauginsit oda. Bet grazus tokie zmones kaip jus )
Nu dirbant tokioje srityje, tai patikėk, iš patirties sakau, dar ir kaip nervus gadins. Jei dirbti tiesiogiai su žmonėmis- klientai, jei darbdaviui – tai darbdavys 🙂 reikia būti atsparesne, nežinau lankyk kokios saviugdos grupę, dirbk su savimi – streso ir negatyvo darbe neišvengsi, net jei puikiai dirbsi, nes visą laiką reikės geriau, greičiau, daugiau 🙂 aišku, nebus vien tik blogai, bus kaip ir dabar – tai geresnių tai blogesnių dienų.
O pati irgi dirbi prie panasios srities? Kaip sekasi?
Beje aciu uz protingas ir issamias zinutes. Kazkiek pagelbeja, jog zinau,kad ne vien man baisu, taciau vistiek reikia susidurti su realybe kiekviena diena ir meginti izvelgti gera, o bloga tiesiog ignoruoti..
L.vakaras. Jei tikrai taip jau viskas blogai, tai kreipkites i psichologa.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
