Bijau dėstytojo
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas vakaras, nežinau kodėl čia rašau.. gal būt noriu atrasti tokių pačių kaip aš. Paniškai bijau savo dėstytojo. Jis man nieko nepadarė, bet tiesiog jo tokia išvaizda ir elgesys, kad kai tik susiduriu su juo man kažkas atsitinka ir pradedu drebėti, iškart susinervuoju ir nebegaliu mąstyti normaliai. Blogiausia, kad turiu pas jį skolą ir bijau, kad dėl baimės jam neišlaikysiu egzamino ir nebaigsiu univero.
Gal turit patirties tokioje situacijoje ir patarimų?
Ačiū :\
o egzaminas žodžiu bus? 🙂
Ne, ačiū Dievuj, bet aš bijau, kad vis tiek neišlaikysiu ir nebaigsiu universiteto. Atrodo, kad jis man kaip prakeiksmas…
Auu!
Hm. Nežinau, ką patarti, bet labai tave suprantu. Pasitaiko mano gyvenime tokių žmonių (studijų metu – taip pat), o iki šiandien ir su vienu iš darbdavių taip yra. Nesu labai nedrąsi, moku už save pastovėti, savo darbus išmanau, kalbu konkrečiai, bet gal jo bendravimo tonas (kažkoks provokatyvus), gal pati „poza“, bet kas kartą susitikdama nervinuosi kaip pradinukė, rankos dreba, sakinį sunku suregzti. Žodžiu – sveiku protu nesuvokiama situacija ir reakcija (su simpatijomis čia nieko bendro nėra). Tai kaip ir rašiau – nežinau, ką patarti. Savęs įtikinėjimas ir racionalus situacijos įvertinimas nepadeda.
O, dar prisiminiau dėstytoją, prie kurio rausavau ir irgi rankos drebėdavo. Labai gražus vyras buvo.
Visiška nevykėle pasijaučiau čia parašiusi.
nebijok. laikysi kol islaikysi.
yra ir man tokiu. Paniskai bijau. Net i paskaitas bijau eiti.
kuo labiau bijai, tuo labiau dėstytojas pastebi, dėl to viską pamiršti. aš visada esu tokio požiūrio, kad bijoti neapsimoka bijosi sau pakenksi, nebijosi sau padėsi per gynimą buvau su tokia mintim ir viskas buvo čiki dėstytojai irgi žmonės, galvos tikrai nenupjaus
Isigilink ir priezastys kodel ta baime yra? ar ji buvo nuo pat pirmo”pasimatymo”? o gal atsirado kai neatejai i kelias paskaitas? man isivystydavo baime kai praleisdavau kelias paskaitas
Gerai,kad pas mus begalo nuostabūs dėstytojai…
O Jums,autore,sėkmės.
Negaliu niekuom patart,tad keliu temą.
as po pirmo kurso del vienos destytojos emiau akademines atostogas. per ta laika pasikeite destytoja ir galejau pas kita sekmingai atsiskaityti. ne tai, kad bijojau, bet nervus suede ir skola ivare.
nu tai atsikratyk to prakeiksmo, juk gali niekinga baime paverst sau issukiu ji nugalet parasyk ta darba taip (egza), kad tarsi pries save pacia atsiskaitinetum, o ne pries ji, kad sau parodytum, kad tavo baime paniska ir niekinga, o tu daug drasesne, sau irodyk, kad saves nebijai ir savo baimiu nebijai…uhhhh…
Jis kaip tik man labai mielas atrodė, kol akis į akį nesusidūriau su juo. Įdomiausia, kad jis niekada nežiūri man į akis. Jeigu esu su dar kažkokiu žmogum, nors ir kalbu su juo, jis man atsakinėdamas niekada į akis nežiūri ir tai labai glumina. Jis nesileidžia į jokias kalbas, viską bando nukirst vienu sakiniu. Norėčiau su juo pasitarti, bet jis į klausimus atsako vienu žodžiu ir viskas. Taip užknisa. Jo kalbėsena tokia vadovaujanti ir nemaloni. Aghhh, kaip persilaužti per save..
Aš taip pat bijau vienos dėstytojos ir juolab gaut pas ją skolą. Jos dalyke tokia dundukė jaučiuos, o po kiekvienos paskaitos noriu verkt, nes nieko nesuprantu. Šiaip esu tokia gana stropi studentė, bet va su ja noriu kaip nors praslyst, turėt iš dalykio, kad ir 5, svarbiausia niekada nesusidurt. Tad suprantu tave. Bet nuo tos baimės tik dar labiau pasimeti, kažkaip susitvardyt reikia.
nesinervink ir nusiramink. nera ko jo bijoti, o ir budas jo turbut toks, kad tau atrodo vadovaujantis gerai pasiruosk egzaminui ir eik laikyti.
Aš pas vieną dėstytoją per egzaminą žodžiu esu praktiškai nualpus…
Buvo ir pats dalyaks žvėriškai sunkus ir jis labai bjaurus, nyo pirmos paskaitos pas jį tapau “ta raudona iš antros eilės”, nes turėjau labai ryškius plaukus.
Tai jei ir ateidavau pas jį, tai rydavau paskaitų metu visokios tabletytes su žolelėm.
Paskui kartojau pas jį kursą ir reikėjo žodžiu laikyti… Tai jau vidury klausinėjimo supratau, kad veido pusė nutirpo ir nelabai įkvėpt galiu. Tai paskui ir jis sunerimo, o pasirodo klausinėjo daug, nes norėjo aukštesnį pažymį parašyti… Bet išlaikiau
Ojoj… nežinau ką daryti…
Gal dar kas nors ką nors patarti galite?:\
Ir ačiū visoms, kurios pasisakėt!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
