Bijau, labai bijau..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Prasau, padekit man nugaleti ta vadinama scenos baime. Rytoj lietuviu iskaita, kalbu paskutine, kas mano nuomone yra labai apmaudu, daug geriau jausciausi jei kalbeciau pradzioje. Problema tame, kad as visada susivarau, kai reikia eiti pries klase, o ka jau kalbeti cia, kai dar visa mokytoju komisija bus.. Kai reikedavo atsiskaityti pries klase eilerascius, is to jaudulio pamirsdavau zodzius, jei dar kas pasisaipydavo, davesdvao iki asaru. Gal kam tai ir juokinga, bet toks jau zmogus esu, todel bijau, kad nuejus atsiskaityti pamirsiu teksta, pulsiu i isterija.. Gal kam panasi problema? Kaip kovojat su tuo? Nei praktika, nei raminami nepadeda..
Nuo kada kalbėjimo įskaitoj 4 mokytojai? Kai buvau 10, buvo tik 2, ir siemet man bus tik 2.
Autore, nesijaudink, mokytojai tikrai nežiūrės į tave visą laiką. Didžiąją laiko dalį jie žiūrės pro langą, į sieną, gal net užsimerkę sėdės… Patikėk, jie viską supranta
pritariu, be to, cia berods autore sake kad bus paskutine kalbetoja, nu tai cmon, 100% geriau nei pirmai ar vidurinei, mokytojom jau smegenys normaliai nebedirbs
Tas pats buvo ir man, galvojau numirsiu iš baimės, ir dar net neįsivaizdavau kaip ten kas, tik paskui kai pamačiau jog visi ateina pagal savo laiką ir jog sąraše buvau trečia labai apsidžiaugiau. Na nuėjau į tą vadinama kalbėjimą, viskas griežtai, nuėjau šiek anksčiau ten (tai truputį reikėjo palaukti) ir niekam neleido įeiti į klasę, kol tas žmogus kalbėjo. Na įėjau į tą klasę, atsisėdau prieš savo lietuvių kalbos mokytoją ir pradėjau kalbėti, kai pradėjau kalbėti visos baimės dingo, tiesiog galvojau tik apie savo temą, net nekreipiau dėmesio,kad ten sėdi mano mokytoja (na ir dar kita mokytoja) na ka pakalbėjau ir išėjau, ir beje tos 5 min pralėkė man kaip viena minutė
Ten tom mokytojom visai nesvarbu, dar kai paskutine eisi, tai isvis.. Cia tik isitikinimas, kad taip bijai. Be to vienintelis budas nugaleti baime yra daryti tai, ka bijai. Man pries iskaita ir buvo labai baisu, bet, kai pradejau sneket – nusiraminau. Mokytojos subrendusios, tikrai nesisaipys, jei ir pasimesi, ar pamirsi zodzius, ten dar ne tokiu ateina. Sekmytes.
as atsimenu per savo iskaita apsiverkusi buvau
Nepergyvenk, as atsimenu irgi kalba ohoho buvau pasirasius, viska tobulai mokejau kai pasakojau savo draugams… O kai tik atejo momentas eit pries mokytoja, susijaudinau ir netycia sukeiciau pastraipas vietom D Bet nepasimeciau, kazkaip issivarciau ir gavau 10 Patikek manim, cia nera ko jaudintis, visos sitos iskaitos, kalbejimai ir egzaminai yra niekis, palyginti su universitetiniu kruviu, taip kad isgerk arbatos, pries miega dar karta garsiai pasakyk savo kalba ir atsipalaiduok . Sekmes Tau didziausios
o aš galvoju taip: jei susinervinsiu ir pamiršiu žodžius, bus dar labiau gėda, nei apskritai kalbėt.
As turiu tokia pacia problema, isikibk kazkur, ir ziurek kazkam i kakta tada bus lengviau
Mokytojai neziures pro lanka, jie bus klaseje, kiek atokiau, beje komisijoje 4 mokytojai, ir dar viena ta, su kuria kalbesiuos. Turiu tokia baime, kad menkiausias ju pasisnabzdejimas ir as pasimesiu
man ta pati problema, bet kazkaip susitaikiau, zinau, kad niekada nebus taip, kad nebijociau ir puse nepamirsciau ismoktos medziagos
Kodel 4 mokytojai? Nelabai suprantu
šiandien man irgi buvo lietuviu iskaita kalbejau taip pat beveik gale labai bijojau drebejau taciau iejus i kabineta nusiraminau susiemiau ir viska papasakojau istikruju kai issijauti nera ko bijot ) Sekmes tau rytoj
suprantu autore, as pati ejau paskutine kalbet per iskaitas, tas jaudulys buvo didziausias per visa mano gyvenima, niekas nepadejo kad ir kaip stengiausi ji iveikti,, nors islaikiau iskaita puikiai, bet to streso jos belaukiant matyt niekada neuzmirsiu
kai ėjau kalbėti, buvau pasiėmusi tušinuką rankose turėdama jį, man buvo geriau
Va va, todel kalba pasiruosiau ohoho kokia, nes esu tikra, kad bent puse kalbedama pamirsiu.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
