Bijau mylėt
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas,
Problema yra ta – aš bijau įsimylėt, mylėt.. Kiek istorijų girdėjau, kiek ko mačiau, kaip savo mylimąsias vyrai api*isinėja (tas pats ir su merginomis). Kaip jūs nebijot, kad jus “permes”, apgaus? Nežinau, aš bijau. Atrodo, pilną gražesniu, geresnių ir t.t už mane. Ar išvis verta mylėt ką nors? Nes dažniausiai tai žinot kuo pasibaigia. Netikiu amžina meile. Bet, manau, meilė – smagus nuotykis, su nekokia pabaiga.
Ai vienu žodžiu, pasidalinkit mintimis
.
.
Pradžia būtų save pamilt
Nėra taip lengva..
Na permes,paliks… Viskas yra pergyvenama. Gatvej gali bet kada masina tave numusti,bet gi nesedi namie uzsidarius. O myleti verta. Ne del kas bus,o del kas yra. Del butent sios akimirkos. O kas bus tas bus. Del to tikrai neverta kazko bijoti
Forumo tema perkelta iš “N-18”
Pora rimtų, nevykusių pažinčių tave veikiausiai greičiau nuves prie nušvitimo nei artimų santykių vengimas.
Pavyzdžiui, mano sesuo gyvena visiškai be barnių su savo vyru jau kiek daugiau nei 10-metį ir tai neatsitiktinumas, bet kryptingo dvasinio tobulėjimo išdava. Ji skaito nebūtinai tas pačias knygas, kurias skaitau aš, bet gali paskaitinėti mano tinklaraštį, jeigu tau įdomu. Nuorodą rasi mano paskyros puslapyje.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
