bijau santykiu, lieku senmerge!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
sveikos, skelbiu manifesta ‘bijau santykiu, lieku senmerge!’ is tikruju tai juokinga, bet reikalas tame, kad as dar niekad neturejus rimtu santykiu ir as ju nenormaliai bijau. turiu toki gerbeja, su kuriuo jau viskas lyg kryptu I ta puse, nu bet man ziauriai nejauku, nedrasu, nefainai, vien pagalvojus drebet pradedu atrodo gi malonumas turret but, nu bet nifiga. kas man cia yra? sakyciau kad su patirtim praeis, bet is kur ta patirtis, jei nieko neprisileidziu
Merginos,man buvo taip pat kaip jums. Bet kuomet sutikau savo zmogu, viskas savaime lipo…
o as uz tai, kam veltis i seimos dalykus, jei gali gyvent sau – pabendravai 2 metus su vienu, netiko – imi kita, pabendravai 1.5 metu – vel netiko vel imi kita, bijo tos, kurios renkasi vyra, o ne partneri pazvelk i juos kaip i partnerius, kaip i zmones, galincius kazkur kazkuom pagelbet, o ne kaip i potencialius seimos kurimo vyru variantus – visai kas kita tada buna as nebenorecaiu seimos daugiau niekad, man super kaip gyvenu, niekas nesekioja, niekas neloja, niekas nekomanduoja, o vyra kaip ir turiu, laisve kaip ir turiu – vsikas super – ner ko bijot.
kaip gera žinoti,kad aš ne viena tokia..
O Dieve, story of my life kiek galvojau, tai sugalvojau, kad taip įvyksta dėl pokyčių baimės.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
