Bijau

Bijau

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Rytoj pirma diena darbe. O ir darbas, paprastas. Padaveja. Nu bet ziauriai bijau. Ar jus irgi bijojot pries pirma diena? Kaip apsiramint?;D

Page 1 of 2
(nežinomas) (archyvas)

Verciau nebijok kitaip leksciu nepanesi, pamenu kai as susimoviau pries sefa is itampos, jaudulio apipyliau kasos aparata su kefyru ir pasukom

(nežinomas) (archyvas)

Nesijaudinau, kaip tik labai laukiau ir buvo ziauriai smalsu, norejau dirbti labai.

(nežinomas) (archyvas)

Nėra dėl ko pergyvent, tikrai Dar tik supažindins su viskuo, gali būti, kad net staliukų dar neaptarnausi

(nežinomas) (archyvas)

Manau, kad toks jaudulys visiškai normalus ir jį valdyt dabar sunku. Vis dėlto atėjus į darbą pamažu nusiraminsi, kai žingsnis po žingsnio rodys ką ir kaip daryt. Nesijaudink

(anonimas) (archyvas)

Nebijokit, nors įsivaizduoju, kaip baisu. Kaip tik vakar vienoje vietoje, kur valgiau, pastebėjau labai kuklią mergaitę, kuriai akivaizdžiai buvo labai nedrąsu. Pasitikslino manęs keliskart dėl užsakymo, paskui užsisakiau kavos kokteilį su grietinėle, įmušė į kasą be grietinėlės. Bandė taisyti, kolegės gi ne tik kad nepadėjo naujokei, bet ir perkreipę snukučius pasityčiojamai stebėjo. Puolė mergaitė manęs atsiprašinėti, šiaip ne taip pataisė klaidą čekyje. O aš jai palikau 4€ arbatpinigių. Ne į bendrą taupyklę įmečiau, o tiesiai jai į rankas. Ir pasakiau, kad ”Ačiū už malonų aptarnavimą, viskas puiku”. Tikiu, kad praskaidrinau jai dieną Gal ir Jums bus gerai. Ne gal, o bus

(anonimas) (archyvas)

ačiū.

(nežinomas) (archyvas)

Pamenu savo patirtį padavėjos darbe. Nemokėjau, nepasakė, nepadėjo, šaipėsi net visos ratu apstojusios iš paprastų dalykų, ne taip ištarto žodžio ar dar ko. Esu dėkinga Jums, kad esate toks geras žmogus. Manau, kad tikrai mergaitei buvo daug geriau ant širdies, ne kiek iš piniginės pusės, o tuo, jog tokia suma parodėte, kad viskas gerai ir Jūs viską suprantate. Kaip man gera skaityti :>>

(anonimas) (archyvas)

nesu gal toks jau labai geras žmogus, kaip atrodo. Tiesiog mane mažai kas erzina – nei naujokų darbas, nei kamščiai gatvėse, nei eilės prekybos centruose Aš viskam stengiuosi rasti paaiškinimą ir bandyti įsijausti į kito kailį Suprantu, kad be patirties dirbti sunku, suprantu, kad kasininkė – ne ta atpirkimo ožka, ant kurios derėtų išsilieti, suprantu, kad kamščiai gatvėse – mūsų gyvenimo dalis. Tik tiek

(nežinomas) (archyvas)

Kuo daugiau tokių žmonių.

(nežinomas) (archyvas)

pati susidūriau pačia pirmą dieną padavėjos kailyje su tokia kliente kaip giurza taip, nuotaika iškarto atsirado ir nebesijaučiau taip beviltiškai…panaši situacija,nieko nemoku, “kolegė” dar rėkia ant manęs iš už baro, tai jei buvo žymiai gėdingiau nei man,nes klientė ir sako, kad galėtų ir mandagiau mergina mokyt

(nežinomas) (archyvas)

Iš tikrųjų naujokai – padavėjai dažnai neatlaiko ne dėl darbo, klientų, o bendradarbių, ypač virtuvės darbuotojai visai nesiskaito su naujokais.

(nežinomas) (archyvas)

bet tai is kur tokios pindos atsiranda, kurios rekia ant naujokes. Gi niekas negime mokedamas viska ir turedamas igudzius.

(nežinomas) (archyvas)

DD turėjo kietai atrodyti

(nežinomas) (archyvas)

Kamščiai labai dažnai atsiranda dėl kiauliškų vairuotojų: Jei pats stovi kamštyje, tai ir kertantiems blokuoja, nors tie laisvai galėtų išvažiuot. Tie patys matyt ir naujokus žlugdo. Matyt patys jaučiasi čia nepelnytai įstrigę.