Bliamba!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos… Buvo pas mus prieš kelias savaites giminaičiai, jų sūnui panašiai kaip man – 16. Buvo ir kitų, jaunesnių vaikų…. Esmė tame, kad tas jų sūnus, vadinkime jį “Luku”, atėjęs į mano kambarį su jaunesnio brolio ir pusseserių kompanija, susirado mano knygą. Skaitė tipo, bet tai tebuvo juokinga. paskui knisosi po mano daiktus, neleidau, bet kai nueidavau – vėl. galiausiai rado mano ale ‘dienoraštį’ 2006 – 2013 metų, kur atrado užrašą “valio, mano pirmasis liemenukas” pradėjo žvengt, atėmiau, tyčiojosi, kad čia šiais metais rašyta, nes paskutiniuose puslapiuose buvo šių metų datos, o ten – 2007, žinoma, jis sakė, kad išsigalvoju…. paskui visą dieną kol jie buvo svečiuose, pamatęs mane šaipydavosi: “valio valio valio valio! mano pirmasis…”… labai nejauku, ir niekaip negalėjau jam įrodyti. paslėpiau tą užrašų knygelę, tai po visus kambarius knisosi, po tėvų daiktus, kad rastų… nerado, bet… mama tik nusijuokė, o aš nervinaus.
Esmė tame, kad kitą savaitgalį jie vėl atvažiuoja, ir aš nebeišmanau kaip elgtis! praeitą kartą prasėdėjau užsirakinusi vonioje, kad jo nematyčiau. Buvo gėda, nors…
Visa tai skamba vaikiškai, bet ir esu iš dalies vaikas tai kaip man elgtis, mamytės? to ‘dienoraščio’ nerodysiu, bet bijau, kad vėl ateis ir knisis po mano daiktus, o tėvai sako ‘tai neleisk’ net verkt noris, pagalvojus, kad jis vėl atvažiuos…
Kad su tokiu savo vaikisku elgesiu dar ilgai nepamatys pirmojo merginos papo. Sakyk, kad visu pirma, tokiems dalykams reikia subresti, o jam dar geeeeeeeeeeerokai truksta laiko iki subrendimo.
dėl paslėpimo tai nerašykite – turiu užrakinamą stalčių, ten ir slėpiu, man svarbiausia kaip elgtis? kitų žmonių nenoriu kišti į šitą reikalą
Nieko jam neįrodinėk, taip tik dar labiau įaudrinsi ir sukelsi norą absurdiškai elgtis. Čia kaip daržely ar pradinėse klasėse berniukai mergaitėms sijonus kilnoja, o tos cypauja – jie kaip tik tokios reakcijos ir nori. Akivaizdu, kad jis dar iš to amžiaus neišaugęs ir kitaip su mergaitėm nesugeba bendrauti.
Aš vietoj tavęs jam nematant pasikalbėčiau su jo tėvais (tarkim, kai jie atvažiuos, arba gali paskambinti). Kai man buvo šešiolika, tikrai nebūčiau leidusi kažkokiam paaugliui knistis po mano asmeninius daiktus ir dar tyčiotis iš manęs mano pačios namuose. Sunkiai su tuo pakovosi neįtraukusi suaugusiųjų. Bet kalbėk rimtai, tegu supranta, kad tu jau ne darželinukė ir tokie bejeriai tau nepatinka. Jei visai nieko neišeis, tai pasiimk dienoraštį ir išeik tą dieną pas kokią draugę pabūt. Jei gali, išeidama dar ir savo kambarį užrakink. Aš tai tikrai nepakęsčiau tokio elgesio.
as taikyciau i skaudziausia vieta, tarkim kaip tau pasiule”Kad su tokiu savo vaikisku elgesiu dar ilgai nepamatys pirmojo merginos papo. ” bet tai padaryk viesai, jei neisdrysi jam taip atsaut prie suaugusiuju, tada bent prie kitu vaiku, tada jie prades ir is jo tyciotis ir ji stipriai sugedinsi
o pati maziau gedykis, manai tie suauge per visa tai neperejo?jie tik patys gedyjasi pripazint
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
