Šio stiliaus bruožai:

* Trumpos suknelės-tunikos, žemę siekiančios suknelės, kimono rankovės, kardiganai, bolero, trumpi švarkeliai, pončo, pelerinos;

* Lengvi, plevėsuojantys audiniai;

* Gėlėti bei psichodeliniai raštai, etniniai motyvai (margi rūbai derinami su vienspalviais);

* Spalvų paletė: rusvai pilkšvi, levandų, neutralūs žalsvi, dramblio kaulo, šviesiai rausvi, pilki atspalviai;

* Daugiasluoksniškumas;

* Laisvų ir prigludusių drabužių derinimas;

* Plaukų juostos, spalvingi vėriniai, stambios apyrankės, diržai su masyviomis sagtimis, šalikai;

* Sandalai (su metalo sagtimis, puošti karoliukais, odos juostomis), vintažiniai batai bei pusilgiai aulinukai.

Na jei esi bohemos atstove,tai savaime turetum jausti,kaip rengtis.Ir jokie rubai ir aksesuarai stiliaus nesukurs.Tai is vidaus.Duota arba ne

pritariu auryte 123 Tikrai, jei net nezinai kas yra bohema, tai jokie patarimai nepades

Reikia gyventi ta dvasia, o ne bandyti vien skudurais tokį įspūdį sukurti

Bohemiškas stilius būtent todėl ir yra bohemiškas kadangi tai ne drabužių ar elgesio, o gyvenimo stilius…. Gyvenk bohemiškai tada ir skudurai (kaip rašė la_sonrisa) ateis :}}

bohema – laisvi menininkų susiėjimai, nelabai paisant visuomenės etiketo reikalavimų.

Sex drugs and ..music?

yeah,bohemiskas gyvenimo stilius propaguojamas daugelio.xD

Man taip pat patinka bohemiškas stilius, bet labiausia etno Nešioju įvairių raštų, įvairių etninių grupių tunikas, drabužius, aksesuarus, juos derinu tarpusavyje, taip pat priderinu saikingai motyvus ir prie kasdieninio, formalaus stiliaus. Pritariu, kad apranga nėra vien tik drabužiai ant kūno, apranga labai daug nusako apie žmogų kaip asmenybę, jo charakteį, gyvenimo būdą, pagaliau prisiminkim išmintį “sutinka pagal drabužį, palydi – pagal protą”

kai gyveni bohema,kai ji eina iš Tavo vidaus,tada visiškai savaime ir gaunasi tas aprangos stilius,apie kurį dažniausiai nė nesusimastai. Apranga nėra svarbu,svarbiausia yra gilus,prasmingas ir vertas dėmesio Tavo vidus.(:::

kas iš to,kad apsirenksi kaip bohema,jei viduj nejausi nė kruopelės ryšio su tikruoju pasauliu. (:::

tik nesupyk,čia tik mano nuomonė.

Man ir lb gražu.

Ilgai ieškojau savo stiliaus, nes mano vidus atsispindi išvaizdoje , o nuotaika dažnai priklauso nuo to , kaip atrodau, drabužiai teikia pasitikėjimo. Stengiuosi savo vidų perteikti drabužiais,parodyti , kad turiu kažką tokio – išskirtinio. Ir ilgainiui daug ką išbandžiau , kol apsistojau ties šiuo stiliumi pati to nesuprasdama. Mano spintoje vyrauja rudi,smėliniai spalvų tonai taip pat dievinu prancūzišką ultramariną , raštuotus,gėlėtus drabužius derinu vintage stiliaus detales. Turbūt tai ir yra apie ką šnekate, stilius kuris kyla iš vidaus , viską atradau pati ir labiausiai tai tiktų pavadinti bohemišku stiliumi. Tačiau visgi svarbiausia ,kad žmogus išsirinktų sau tokį stilių, koks atspindi jo vidų, nereikia į aprangą žiūrėti nereikšmingai , nes tobulumas jug yra visuma , o stilius yra žmogaus asmenybės visumos dalis, nereikia aklai kopijuoti kažką svetimo, kas reiškia savo kūribingumo palikimą nuošalyje. Skolinkis detales iš šio stiliaus, taikyk prie to , kas tau patinka ir kurkis savitą išvaizdą . Būk išskirtinė, nes visgi tavo asmenybė unikali tokia turi būti ir išvazda . SEKMĖS

Uf. Man žodis “bohema” baigia įgauti neigiamą atspalvį, tiessakant. Ir patarimas vidumi būt bohemščiku skamba kaži kaip nenatūraliai. Daugelis mano sutiktųjų vadinamų jaunų meno žmonių ribotumu nenusileidžia niekam. Ypač kategoriškumo nemeniškiems dalykams atžvilgiu.

O toks aprangos stiliaus žanras vargu ar egzistuoja, tiesiog šio bei to paimta iš kitų stilių, ir sumaketuota taip, kad kažkaip tiksliai neįvardinsi, todėl sakai tiesiog “menininko įvaizdis”.

O šiaip kaip ir bet kur kitur, reikalingas kažkoks vidinis pojūtis, kas atrodo estetiškai, ir kas ne. Bei truputis fantazijos. Kažkokių nustatytų taisyklių gi nėra. Ir spalvos nėra taip svarbu – išsirenki savo mėgstamas ir bandai sužaist kokiu nors netradiciniu deriniu.

Man idėjų sukelia knaisiojimasis po puslapius, kur įvairūs nežinomi dizaineriai deda pieštus modeliukus. Ir šiaip internetas prikimštas visokių nuotraukų, reik tik sugalvot užklausą jų radimui.

Tik patarčiau nesekt tuo baisiu Vilniaus gatvės stereotipu – nutįsusiais megztiniais iš močiutės spintos bei milžiniškom skarom apie kaklą pačiam vidurvasary. Atrodo nekaip.