Jau senokai tai įvyko, girtumo pasėkmė, ne visas aplinkybes atsimenu, bet faktas, kad bučiavomės… Ir kas baisiausia, bučiavomės ir dar per vieną balių daug kartų….Kai blaivūs tai aišku nieko tokio nebūna, ir viskas būtų lyg normaliai, nėra kažkokio keistumo su juo bendraujant kartu su kitais draugais, bet jeigu kas nors prakalba apie bučiavimąsi (netaikant tos temos mums, o apskritai), tai aš iškart kvailai pasijuntu ir nežinau kur akis dėt… Ir kas vieną kartą suglumino ypač, tai kai visi draugai per balių lengvai išgėrę kalbėjom apie panas, vaikinus, santykius ir bučinius, jis pasakė ” O (mano vardas) labai gerai bučiuojasi!”. Ir aš nusidažiau raudona spalva ir buvo baisiai gėda, visi tai matė, žvengė ir dar ne visi iš ten esančių tai buvo žinoję…… Draugėms tai atrodo baisi tragedija, kad kaip gali draugai bučiuotis, vadinasi jie ne draugai, nu bet pogalais, taip gavosi, nemaniau, kad čia bus tokia sensacija, turi juk viskas užsimiršt, bet kažkaip tas kvailas jausmas neišnyksta jau pusę metų… Toms, kurios galvos, kad gal tai simpatija, tai nuraminsiu, kad tikrai ne, tai tiesiog gėda O kadangi jau esu anonimas, tai pasipasakosiu, kad dar esu bučiavusis su keliais draugais, bet juos retai matau, tai dzin Bet su šitu tai susitinkam dažnai (aišku ne dviese), ir kartais man būna tų nejaukių momentų, kaip pogalais to durno jausmo atsikratyt?? Gal ir jūs bučiuojatės su draugais?