Būkit stiprios
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Kiekvieną dieną vis forume paskaitau merginų skundus, kad joms nepatinka jų išvaizda, vaikinas nepadarė to ar ano, susipyko su drauge, susirūpina dėl menstruacijų, kurios vėluoja dieną ar dvi, klausia dėl badavimų ir pan. Nusprendžiau papasakot savo istoriją. Kokiu tikslu? Nereikia man paguodų ar komplimentų kokia aš šaunuolė. Galbūt paskaičiusios mano istoriją, kai kurios merginos pradės kitaip žiūrėt į gyvenimą, vertint ir mažiausias smulkmenas.
Daugiau nei prieš metus neišlaikiau kelių eismo taisyklių, teorijos egzamino. Dėl to pradėjau stresuot, pradėjau badaut, užsidariau savyje. Žinoma po kelių dienų perlaikiau ir išlaikiau. Birželį pradėjau mokytis važinėt didesniam mieste. Automobilyje dažnai sušildavau, išlipus, visą šlapią, perpūsdavo vėjas. Kvėpuojant pradėjo sklista garsai, panašūs į kriokimą. Į tai nekreipiau dėmesio. 3 kartus neišlaikiau teisių. Po 2 mėnesių laikymo, didėjančio kriokimo nuėjau pas daktarus. Dieną prieš 4 egzaminą man diagnozavo tuberkuliozę. Žinoma siuntė į tuberkuliozės kliniką patvirtinimui. Teises išlaikiau ir po kelių dienų vykau į klinikas. Ten nustatė tuberkuliozės pradžią. Pradėjau gydymą, jis truko 6 mėnesius. Antibiotikai žlugdė mano organizmą. Iš pradžių užteko kartą per mėnesį išsivalyt organizmą lašinėm, tačiau vėliau tai pradėjom daryt kas savaitę. Jaučiausi prastai. Tiek fiziškai tiek emociškai. Ne kartą norėjau mirt, ne kartą buvo isterijos priepolių, kai valandų valandas verkdavau ir norėdavau sau ką nors pasidaryt. Buvau visiškai palūžus. Tačiau tokiom akimirkom pagalvodavau apie mamą, sesę, tėtį, vaikiną, dukterėčia, žmones kurie mane myli, ir atsirasdavo jėgų toliau gyvent. Atrodo ir liga jau buvo į pabaigą, viskas tvarkoj, bet paskutinį ligos gydymo mėnesi pradėjo kepenys streikuot. Nutraukė tuberkuliozės gydymą, 5 dienas lašino lašines, geriau vaistų kepenims. Žinoma sustreikavo ir skydliaukė. Dabar jaučiuosi gerai, skydliaukę vis dar gydausi, myliu gyvenimą, nors jis ir sunkus. Kai pradėjau sirgt, neseniai suėjo 18 metų.
Prirašiau čia visko.. Koks tikslas.. Merginos, nebūkit kvailos su tom savo dietom, mylėkit save tokią, kokios esat. Jei pradėsit badaut, organizmas nusilps ir įlys tuberkuliozė ar kokia nors kita liga. Mylėkit save, savo gyvenimą tokį, koks yra!
O kas jei ir nori? Trukdo jum?
Reik mylet save tokia kokia esi . nors ir liekna nors ir stambi . nors esu liekna panele tikrai ir noreciau but kitokia bet kai paziuriu nuorodas internete zmones be ranku be koju ir gyvena linksmai vieni nori mirti kiti nori kaip tik kad gyvent galetu .
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
