Buvau draugams reikalinga, o dabar vienisa..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki! Zinau, jog mano istorija ne vienintele tokia, bet noriu nors cia su Jumis ja pasidalinti, nes negaliu daugiau to kenteti ir laikyti savyje. Man 19m, esu mergina, kuri visada buvo apsupta draugais, visa laika padedavau skirtinguose situacijose, nors pati turejau problemu ar budavau tuo metu uzimta. Stengiausi visuomet palaikyti, isklausyti ir taparti. Buvau vis aktyvi, dalyvaudavau ivairuose renginiuose, mokykloje buvau klases pirmune. Kai turejome laisva diena, suburdavau kompanija, kad kartu galetumeme praleisti smagiai laika, organizuodavau sventes, didziulius siurprizus draugams gimtadienio proga.
O dabar.. Dabar viskas pasikeite.. Vis dazniau izvelgiu draugu savanaudiskuma. Kaip jie tiesiog naudojasi manimi, kai prireikia pagalbos. Kaip vis dazniau kazkam kazkas nepatinka, surengiau didele svente pazistamai ( tai reikalavo labai daug nervu, kad iki smulkmenu suplanuoti) o kazkas i tai ziuri, lyg cia labai paprasta, ta, ta i ta padarei, pinigus surinkai ir viskas. Dabar su daugeliais susipikome, del vienos situacijos bet tai buvo smulkmena, kitaip sakant tik priezastis, kad susipykti. Ir dabar nemalonu ziureti, kai viena is draugiu, su kuria normaliai bendravome, kuri pritardavo nuomonei, jog negalima taip savanaudiskai elgtis, reikia zmoniskai elgtis. Dabar suzinojau is kitu, kad jinai su visais (is musu dideles kompanijos) laksto po miesta, smagiai leidzia laika (nors vis pabrezdavo, kaip jie visi elgiasi ir taip toliau)
Gal Jus pagalvosite, kad cia kazkokia istorija 10metu vaiko, bet tai tik dalis to, kas dedasi tarp visos musu kompanijos. Pastaruoju metu vis dazniau suvokiu, kad mane apsupa nepatikimi draugai ir vienu momentu jie gali tiesiog atsukti nugaras, kai pasitaikis geresnis variantas. Suprantu, kad lieku vienisa.. Negaliu Jums pasakoti, kaip sunku linkti zmogui vienam, kai visada buvo salia daug zmoniu, pazistamu, draugu. Jau kelias dienas tiesiog sedziu namie, jau ilga laika tesiasi depresija. Zinokit niekada negalvojau, kad kada nors pasysiu forumuose pagalbos, palaikymo. Nieko nebeliko salia.
Atsiprasau uz klaidas, labai susijaudinusi.
Na, atejo metas, kai turite suprasti, jog negali tureti simto artimu draugu. Tokiu, jei labai pasiseka, buna vos pora, nors tikra sekme tureti bent viena. Kiti tera tik biciuliai, pazistami, su kuriais smagu kartais praleisti laika, pajuokauti.
Tikriausiai turetumete atsirinkti tuos pora ir puoseleti draugyste su jais.
Taip, Jus teisi. As irgi apie tai galvojau, bet sazinigai sau atsakius i klausima: “Ar turiu nors viena patikima drauga?”. Supratau, kad ju tarpe deja nera tokio zmogaus.
Nieko tokio. Jei tik noresite, dar sutiksite toki zmogu. Tiesiog dideles kompanijos dazniausiai tik tokiomis ir lieka. Jose visada buna smagus vakareliai, bet greta eina ir apkalbos, ir nenuosirdumas. Bet pergyvent nereikia. Ieskokite bendraminciu. Net ir forume ju atrasit.
Aciu Jums labai uz nuosirduma!!! Tiesa sakant, po Jusu zinutes net laimes asaros prabego ir sypsena atsirado, nuotaika trupuciuka pasikele. Aciu labai, grazios darbo savaites!
Matau tavyje savo situacija… dvyliktos klases pabaigoje praradau visas drauges, viska pastebejau kaip naudojosi ir panasiai. Atsimenu kiek verkiau ir kaip buvo blogai kai visos drauges nuo pradines, pasirodo visa laika buvo vos ne dviveides. Bet pakeiciau gyvenama vieta, nes istojau mokytis, apsigyvenau barake ir pakliuvau su dar dviem panelem gyvent, su kuriomis jauciuosi kaip seima, jos tokiso pat kaip as, jauciames kaip seses. Net dziaugiuosi kad pati panaikinaubir nutraukiau rysius su praeitoms draugem. Nes dabar daaaaug geriau jauciuosi. Kai turejau labai daug draugiu nebuvau tokia laiminga kaip dabar! Pritariau auksciau parasytai merginai, pamatysite, autore, ir Jums bus daug geriau ateityje nei buvo! Kaip sakoma blogi zmones pasisalina is musu gyvenimo, ju vietose atsiranda tik verti
Smagu uz Jus pasidziaugti, svarbiausia, kad sutikot tikrai geras drauges, kurios tapo lyg seses. O su tuom merginom daugiau nebebendrauji visai, gal veliau buvo kokia nors iniciatyva is ju puses, kad kaip nors susitikti, pabendrauti?
Aciu uz palaikyma, tikiuosi man irgi pasiseks ir gyvenimas pasikeis, jau darau zingsnius i prieki, kieciu gyvenima, stengiuosi nestoveti vietoje, o siekti tikslu, bendrauti su kitais zmonemis
1. susitaikykite su draugais
2. linksmai leiskite laiką
3. nustokite viską organizuoti
atrodo, kad pati pasiskelbėte linksmybių organizavimo būrelio vadove, o dabar liūdyte, kad niekas jūsų neįvertino
Mano viena buvusi draugė panašiai pasakytų apie save. Ji ir mėgo viską organizuoti, nors šiaip niekada neparašydavo, susitikus kalbėdavo apie save ir niekada nepaklausdavo kaip kitam sekasi (o jei paklausdavo, tai atsakymo nesulaukusi toliau kalbėdavo apie savo gyvenimą). Tai vat, ta draugė nieko negalėjo duoti be materialų dalykų. Jai atrodė, kad dėl jos įdėto darbo į dovaną ir panašiai ją visi turi mylėti, nors tai kaip tik niekam nerūpėjo, svarbiausia buvo nuoširdumas, rūpestis, petis, į kurį galimą atsiremti, o ne lindimas į šikną kažkokiais renginiais ir dovanomis, kai nori pasijusti svarbus ir reikšmingas, reikalingas kitiems. Tokie žmonės po to stebisi, kodėl nebeliko draugų šalia. Nesakau, kad jūs tokia, bet pažiūrėkite į situaciją kitu kampu.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
