Sveikos, prašau patarimo. Prieš metus draugavau su vaikinu. Mums dabar po 18 metų. Draugavom neilgai, kelis mėnesius. Išsiskyrėm, nes atšalo jausmai. Ir man, ir jam. Savaitę ar dvi po išsiskyrimo jis vis parašydavo, bet juokais. Vieną kartą rimtai parašė, jog ačiū už visą tą laiką ir panašiai. Taip ir baigėsi mūsų bendravimas. Aš jam nieko nebejaučiau, išsiskyrusi jaučiausi gerai. Dar po kokių pusės metų buvo parašęs, klausė, kaip sekasi, bet neatrašiau. Prieš mėnesį netikėtai susitikom draugų kompanijoje, taip gavosi, jog pradėjom bendrauti, pirmą vakarą daug bučiavomės, ilgai buvom kartu. Vėliau visą savaitę bendravom, viskas buvo labai gerai, susitikom, vėl bučiavomės, bendravom. Vėliau pradėjau galvoti, kad negerai taip lengvabūdiškai elgtis, kvietė susitikti, bet nesutikau, išsisukinėjau. Šiaip mes bendravom visada juokaudami, todėl ir neklausiau, ko man tikėtis iš mūsų šito bendravimo. Na, jo žinutės vis retėjo, vis šalčiau bendravom.Dabar išvis neberašo, ir kaip tyčia, nebegaliu išmesti jo iš galvos. Pati jam rašiau tik 1 kartą, bendravau šaltai, todėl jam galėjo susidaryti įspūdis, jog aš pati nenoriu bendrauti. Prieš 2 dienas jis kvietė susitikti,buvo ne vienas. Aš buvau su draugu ir drauge, todėl kartu nuėjom, bet pabuvom tik 5 minutes ir išėjau. Dar parašiau jam kitą dieną,bet pokalbis labai trumpas ir šaltas buvo. Aš pati suprantu, kad be reikalo elgiausi šaltai. Dabar negaliu jo išmesti iš galvos, noriu parašyti, bet nežinau, ką. Kaip užvesti kalbą? Nes šiaip jis nėra labai subrendęs pagal amžių, sunku su juo rimtai pakalbėti, vis juoko forma. Gal aiškiai ir rimtai paklausti, ko tikėtis iš mūsų to bendravimo, ar išvis jis nebenori bendrauti? O gal pačiai stengtis jį pamiršti ir neberašyti? Merginos, jūs visada man labai padedat, parašykit savo nuomonę matant situaciją iš šalies