Buvęs vyras
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Merginos, labai labai labai prasau pagalbos, gal kas buvote susidurusi, o gal tiesiog pagelbesite protingais patarimais…
Apie viska is pradziu. Visos bedos prasidejo, kai gime musu ilgai lauktas, noretas, planuotas vaikelis. Tiesiog tokia klasikine skaudi situacija, kai vyrui staiga pradedi nebeitikti, nes esi nuolat pavargusi, irzli, zliumbianti , nuolat be miego, staiga nebesusitvarkanti su savo pareigomis kaip valgio ruosa, kambariu tvarkymas. Gimus vaikui, vyras iskart isejo i kita kambari, nes jam reikejo issimiegoti – keltis naktimis pasak jo tik moteru reikalas. Kiek isvargusi ateidavau iki jo , prasydavau , kad jis pasupuotu, pamigdytu, tai budavo apsirengia ir trinkteli durimis. Vaziuodavo pas savo brangiaja mama.Mama juk uz savo mylima suneli…Uzuot atejusi padeti, dar paskambindavo ir atskaitydavo morala, kad kokia as moteris, kad jos sunus vaiksto neisskalbtais rubais ir grizes is darbo ne visada randa valgio. Anot jos reikia sparciau suktis ir grizusiam vyrui neuzkrauti bedu , rupesciu, jis turi ilsetis. O jei eina i barus, su draugais,o as viena ciuciuoju vaika – juk vyras turi teise…Dabar kvaila prisiminti kaip menuo dar po gimdymo kraujuojanti , nemiegojusi dar stengiausi patenkinti jo viltis, uzmigdziusi vaika lekdavau kokia pirma nakties virti sriubos, tada plaudavau grindis, o tada jau ir vel vaikas atsikeldavo ir maitinti…Atsirado draugiu pas ji, o ir draugai tokie buvo, kurie megejai po naktinius klubus, barus pasivalkioti palikus zmonas…Jau nepamenu 3 ar 4 menesiu begyje po vaikucio gimimo jis tiesiog isejo. Tie metai buvo juodziausi ir skaudziausi mano gyvenime. Tiek neisgyvenau net teciui mirus. Is jo puses niekas niekada neatejo padeti. Jis taip pat. Nebent apsireiksdavo kartais i menesi. Bet ir tas atejimas daugiau budavo ne del vaiko, o del to, kad permiegoti su manim… Kazkur po metu pradejo ateidineti dazniau, nes vaikas jau didesnis, jam idomiau su juo. Bet tie atejimai yra be pagarbos man , ateina su pykciu, zeminimais, ateina kaip karalius…
Po tokiu apsilankymu vel visos zaizdos atsiveria. Bandziau graziai su juo stengtis bendrauti vardan vaiko, ejau n kartu i kompromisa, kad nors musu santykiai nors ir isiro, bet kad toliau palaikytume zmoniska bendravima. Bet jam tai nusispjauti, jis to nesupranta, nesiskaito su manim…Skaudu, kai visa savaite isbunu viena su vaiku diena nakti, dar visa savaitgali ir paprasau jo, kad isleistu mane keliom valandom pailseti tarkim sekmadieni , tai jis man rezia, kad jis nustatynes salygas ir tycia neateina, o linksminasi su draugais.Noreciau jo nebeisileisti, bet vel gaila vaiko…Bet jauciu, kad kaip zmogaus, kaip moters saviverte, pasitikejimas, tikejimas visai jau krito…Sneketi su juo beprasmiska, vieninteli konfliktu sprendimu buda mato tik kaip telefono numetima, duru uztrenkima…Ar man vis delto ziureti ne kas vaikui geriau, o kas man?Juk kam vaikui dvasiskai paluzusi mama nematanti gyvenimo dziaugsmo…Ir ar gerai, kai berniukas mato, kaip tetis zemina mama jo akyse…
Tiesa,myliu iki beprotybes savo vyra…
Atsipeikek ir nebeleisk saves zeminti, kur tavo protas? Nemaldauk ir neprasyk jo nieko, nes jis kaip tik jauciasi dar labiau uzrietes nosi, buk isdidi, turek savigarbos. As isvis uzdrausciau vaika lankyti, jei pirmus metus jam nereikejo, o dabar tik viena kart i menesi ateina. Su vyro motina isvis nebedrauk, jokiu santykiu nepalaikyk, kazkokia harpija matosi. Atsigausi, atsiras kitas vyras, viskas susitvarkys. Turi buti emociskai stabili del savo vaiko..
Paskutinis autores sakinys tesiog pritrenke – myli ji beprotiskai – tuo viskas ir pasakyta.
Ir nereik jai nei patarimu, nesuprantu kokiu tikslu cia kelia ta tema. Jei neturi savigarbos , sugebi myleti niekinga ir apgailetina patina, manau jokie patarimai tau nepades. Tik nereik vaiku prisidengti – kad del vaiko su jo bendrauji. Kaip tik del vaiko su savo ex turetum nebendrauti. Galima daug kaltinti vyra, bet jei merginos leidzia su savimi kaip su skurliu elgtis, ta apie ka kalbama… Patinka buti auka – buk, cia tik tavo pasirinkimas ir neverkslenk. Postsovietinis aukos sindromas. Tikiuosiu, veliau atsipeikesi, tik bus labai slykstu ir gaila prarasto laiko, vilciu ir jausmu. Tavo gyvenimas galetu buti kitoks.
Sekmes tau ir tavo leliukui
skaičiau, skaičiau… ir nusprendžiau pasireikšti
na suprantama kad mylite, juk be meilės nebutu ir jusu leliuko… bet kam taip save žeminti, jis kaip pislius ateina ale pažaisti su vaiku ir su jumis… kad gautu sexo, kad jus pažemintu ir jaustusi kietas vyras, VA IR PYST GAVAU IR DAR PAŽEMINAU …
moterie susiimk viena karta ir padėk taška visoje šitoje istorijoje, jis taves nevertas, susirasi kuris myles , gerbs, padės kada tau to reikia… kas per meilė gyvuluj?
čia ne meilė, autorė jau psichologiškai palaužta, to siekė jos vyras ir anyta, man tas pats buvo tik kad mano kietas sprandas, aš dar kitą greičiau palaušiu negu jis mane.
Su jūsų pavyzdžiu vėl prisiminiau savo sūnaus draugės žodžius kad esu morališkai
labai stipri, kažkaip kasdien to nepastebi ir apie tai negalvoji, bet jūsų atveju akivaizdžiai pamačiau kas pasidaro kai žmogus palaužiamas ir kaip netoli iki ligos išsivystymo. Jeigu nesiimsit žygių, jūsų priklausomybės liga gilės ir susirgsit depresija ar dar kokia pilnai neišgydoma liga.
Kai mano tėvai skyrėsi (man buvo 12 metų) mama sakė – dėl jūsų galėčiau likt su tėvu, jei jūs tik norit. Bet mes su broliu nenorėjom. Nenorėjom, kad mama dėl mūsų kankintųsi, o ir tėvas nebebuvo tėvas… Manau, Jūsų vaikas tikrai nepriekaištaus, kad augo be tokio žmogaus (juo nei vyru, nei tėvu negalima pavadint), juolab, kad bus dar geriau, jei jis nematys kaip elgiasi tas su Jumis… Skaudi istorija, laikykitės ir padarykit teisingus sprendimus gyvenime
Tai,kad ir vaikui tokioje šeimoje, matant tokį tėtį nieko gero. Tad jums abiems pasaulis nušvis kitomis spalvomis,kai liksite dviese, o ne trise su tokiu asilu. Stiprybės jums.
Mano tėvai išsiskyrė kai man buvo 9 metai, visą tai pamenu ir kai manęs paklausdavo ar man ne liūdna,kad mano tėvai išsiskyrę, visada net nepagalvojus atsakydavau,jog džiaugiuosi,kad mano tėvai išsiskyrė ir mane augina mama. ir dabar, kai retsykiais susitinku su tėvu,jis prieš draugus didžiuojasi “užauginęs” nuostabią dukrą. po tokio sakinio visada norisi pasakyti,kad mama čia buvo stipriausia ir mane išauklėjo, bet.. duodam durniui kelią ir gerai
nematau uz ka toki zmogu MYLETI…
grubi, bet TIESA
ech…. tegul toliau ja trypia, su zemem maiso?? dar apkres kokiom ligom…
Vaikuciu dabar 1 metukai ir 3 menesiai. jau metai kaip isejo. Ir du menesiai kaip pradejo dazniau pora kartu i savaite ateidineti pas vaika.
as uz jus jaunesne 12m… bet galiu but jusu drauge, is kokio miesto esat? galiu pasikviest i svecius jus su lelium, ar kur nueit, kad tik jusu mintis atplest nuo tos kiaules.. studijuoju ne gimtinej, tai draugiu mieste nlb turiu, ne prosal man butu nauja drauge parasykit i az.
Žiauru. O ką tėvas duoda savo vaikui? Tai vadinasi tėviška meilė? Iš tiesų, sunku, net suvokti, kaip tu jį dar mylėti įstengi? Ir kaip gali miegoti su juo, po šitokių nesąmonių ir kai tik jis užsimano? Orumo tau trūksta, nepamink savo savigarbos dar labiau. Jis tavimi naudojasi, o tu leidi…
Kaip suprantu, jūs išsiskyrę oficialiai esate, ar kaip? Jei taip, tai tegu jis moka alimentus, su vaiku arba visai nesimato arba nustatyta tvarka matosi ir tai tegu tvarko teismas. O tau stiprybės, pamiršk tu jį ir neprašyk pagalbos jo, geriau savo rato žmonių prašyk, stokis ant kojų ir pirmyn. Su juo bet kokie normalūs santykiai neįmanomi, viskas žlugę. Ir linkiu nebūti per silpnai žengti pirmyn be jo. O kiek vaikui jau metų? Iš kokio tu miesto esi?
Šiaip iš kokios šeimos tavo vyras? Nes ta anyta irgi trenkta atrodo. Net sunku patikėti, kad taip yra viskas iškreipta ir ant tiek nenormalu. Negi nė kiek nepastebėjai visų šių nenormalybių iki santuokos ar iki vaikelio atsiradimo tavo įsčiose?
Stiprybes Jums.Nekentekit,po truputi meile praeis,ziurekit saves daugiau…Vaikas uzauges taip su jumis gali nesiskaityti,matytdamas toki tevo elgesi.Yra normaliu vyru,tikrai dar sutiksit,nesizeminkit
O siaubas, šiurpsta oda skaitant
O pačios mama tam pačiam mieste gyvena? Gal būtų galima pas ją išsikraustyti bent keliem mėnesiam, ar ją pasikviesti, kad būtų kartu kai tas kuilys ateina? Kad prižiūrėtų ir neleistų suskysti jį pamačius, kad galų gale apgintų..
Siūlyčiau užsirašyti poliklinikoj pas psichologą, kuris padėtų šiek tiek susivokti savyje, ir kad ta beprotiška meilė, tai ne meilė, o kažkoks nesveikas mazochizmas.. Pagyventi pas mamą ir tvarkytis skyrybų bei alimentų dokumentus.
Tai va, kad reikia sneketi, nenusigrezti, ziureti vienas kito, o ne klausyti ka patarineji kiti zmones, juk ne jiems reikia gyventi….
Del ko keliu sia tema, del ko jusu klausiu patarimo, bet jums atrodo, kad vis tiek darau kaip noriu? Nes man svarbu kaip kitos moterys pasielgtu mano situacijoe, juk kai pat verdi toje koseje, pradedi daug ko nebepastebeti, tie zeminimai tampa vos ne norma, kartais is sono zmones geriau pastebi ir pataria, bet be abejo, kad sprendima teks priimti man paciai. Ir esu apsisprendusi ir man tikrai labai svarbu buvo isgirsti jusu visu nuomone – tiek teigiama, tiek neigiama. Situacija per nakti nepasikeis, bet jau zinau kur link eiti , ka daryti.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
