Buvusi geriausia draugė ėda gyvenimą
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Dabartinė savijauta baisi, norisi net verkti. Noriu pasikalbėti su kažkuo. Pradėsiu nuo pradžių.
Nuo 2 klasės iki kažkur 9-10 kl turėjau geriausią draugę {mes klasiokės}. Buvom neišskiriamos, panašios tiek pomėgiais, tiek išvaizda. Paskui po truputį pradėjau keistis aš. Persidažiau plaukus, pradėjau rūpintis išvaizda. Ji pradėjo kopijuoti mane ir pavydėti išvaizdos. Vis kartodavo, kokios tavo gražios kojos, o jos… Kokia tavo oda, o jos anokia ir panašiai. Vėliau į klasę atėjo kita mergina, su kuria mes visos trys puikiai bendravom, kol mano geriausioji draugė nepasijuto nusprausta į šalį.
Ji toks žmogus, kad jai įdomu tik dviese sėdėt namuose {anksčiau ir man tai tikdavo} žiūrėt filmus, juoktis, fotografuotis. Bet vėliau interesai išsiskyrė, nes man norisi didesnių kompanijų, dėmesio, šokių. Jei aš išeidavau kur be jos, ji visad pykdavo ant manęs, nors visada pasiūlydavau ir jai eit kartu.
Situacija atrodė lyg ir pakenčiama iki mano 17 gimtadienio. Niekad nešvęsdavau gimtadienių, bet pagalvojau padarysiu šiltą pasisėdėjimą namuose su artimiausiais draugais, vynu ir tortu. Būtent tada ir supratau, kokį pyktį ji laiko ant manęs. Visą gimtadienio šventę ji ėdė mane morališkai. Sėdėjo, nekalbėjo, nevalgė, negėrė, absoliučiai nieko nedarė, tik stebėjo ir žiūrėjo smerkiančiu žvilgsiu, kai aš bandžiau džiaugtis savo švente.
Po šio karto dar eilę kartų bandėme taikytis, aiškintis santykius susitikdamos ir kalbėdamos telefonu, bet mūsų susitaikymai buvo laikini. Palaipsniui visai nustojome bendrauti. Kalbamės tik mokykloje, kai reikia, draugiškai, bet kaip ir oficialiai, tiek tiek, kad reikia.
Ji visada man pavydi vaikinų, nors pati turi vaikiną, tačiau labai domisi mano asmeniniu gyvenimu. Kas man skaudžiausia ji daug žino apie mane, ir tai panaudojo prieš mane. Nuo senų laikų aš žinau jos visus slaptažodžius {fcb, skype}. Ji mano nežino. Retkarčiais nueinu paslampinėti {žinau žinau, negražu}. Taigi, turėjau vaikiną, kurį lyg ir išskyriau su jo mergina. Ir ką jūs manot? Jisusirašinėjo su mano vaikino mergina per fb! Mano draugė daug žinojo, nes labai pasitikėjau ja. Buvo smūgis į paširdžius. Su tuo vaikinu mūsų keliai išsiskyrė.
Bet dabar turiu draugą, kuris man labai patinka, bendraujam artimai. Perspėjau jį, kad nepriimtų tos mano draugės į draugus. Ir ta-dam! Šiandien ji prašosi tapti draugu su juo. Jis man pasakė, klausė kaip elgtis, sakiau, kad nenoriu, jog priimtų, bet elkis kaip nori. Bijau, kad ji vėl nori sušikt {atsiprašant} mano gyvenimą, net nieko apie jį nežinodama. Jau koks pusmetis ji absoliučiai nieko apie mane svarbaus nežino, bet matau kaip įmanydama stengiasi sužinoti. Žinau, jei jis priims ją į draugus, ji slampinės kaip tik įmanydama po jo anketą {po mano, jaučiu, ir dabar slampinėja}
Ką daryti, kad išsivaduoti nuo jos? Kad negadintų ji mano gyvenimo?
Tai jeigu tu jos “geriausia drauge” ,tai ir turetum Jai padeti) Gyvenimas ne visiem duoda po lygiai Tik vieni kovoja ,o kiti laukia kol kas atnes As taipogi turiu viena LABAI gera drauge,bet ji visada man padeda,kai nugriunu ji mane pastato,kaip ir as ja Bet ji irgi turi savu minusu ) Bet mes viena uz kita visada Ir as ja myliu uz tai,kad ji moka gyventi su mano minusais O jeigu tau tavo drauge visiskai neberupi ,tai pakalbek su ja,matau nieko blogo neatsitiks,juk kazkada jus buvot labai artimos
blackie, gerai sakai, reikės papasakoti dėl ko mes susipykę, nes iki šiol jam nepasakojau, tik sakiau ilga istorija, kada nors papasakosiu. Gali jam tikrai koks įtarimas kilt…
Kaip suprantu, tu esi “užkopusi aukščiau” -turi jos slaptažodžius” – žiauriau ir nesugalvosi. Bet tau nuo to nėra geriau, nes būtų ramiau, jei visko nežinotum. Užjaučiu…
Viktorija, padedu jai ir dabar, patariu, jei ką pasipasakoja, bet labai sunku atlaikyti jos negatyvių emocijų antplūdį. Ir kas nemaloniausia, ji džiaugiasi mano nelaimėmis,, ji visad džiaugiasi, jei kam nepasiseka.
Neseniai dalyvavome architektūros olimpiadoje. Ji daug piešia, stengiasi, aš piešiu žymiai mažiau ir visai nenoriu stoti į architektūrą {ji nori}. Taigi toj olimpiadoj užėmiau vietą, kai ji tuo tarpu nieko. Tai ji net nekalbėjo su manim, net nežiūrėjo į mano pusę, turėjau jaustis kalta, kad man pasisekė.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
