Kaip miela

Na neturejau omeny, kad butent del to fakto, jog esam vienas kitam pirmi… Labiau del to, kadangi nesu turejus jokios patirties kitokiuose santykiuose,tai nezinau ar nesuklysciau palikdama, nes galbut ir kiti vaikinai ne ka geresni buna..Ir kadangi pirmas toks zmogus,del to nesu turejusi karcios skyrybu patirties, todel man tai atrodo padaryt beprotiskai sunku. O tos kurios turejo bent keleta skyrybu su vaikinais, jau kazkaip lengviau manau i ta reikala ziuri…

Niekada net nekilo tokiu minciu )) dziaugiuosi savo dabartiniu vaikinu

jo zinau,aciu uz palaikyma…pirma karta isgyvenu ale toki issiskyrima,o gal dar ne,tai labai sunku,visokiu minciu lenda,kad tokia sunki jau galva…

Tave labai labai užjaučiu,žinai tai…:/

Mano pusseserė draugavo su vienu, paliko jį dėl kito. Tačiau visą tą laiką bendravo, susiskambindavo, bet visad pokalbio metu susipykdavo ir vienas kitą nx siųsdavo pokalbio pabaigoj. Ant prikolo susitaikė, ir dabar labai laimingi. Džiaugiasi vienas kitu. Niekada nemačiau savo pusseserės tokios švytinčios kaip dabar

P.S. Pati pasiūlė vėl būti pora, kai suprato, kad nėra geresnių

wow, visai visų skirtingi atvejai, bet kaip gražu o kaip tas vaikinas, kuris buvo paliktas, lengvai sutiko grįšt pas ją?

kartais likimas megsta pazaisti.

“Būna, kad gyvenimas išskiria du žmones, vien tam, kad parodytų, kokie jie vienas kitam svarbūs.”

P.Coelho

Ne, labai laužėsi. Sutiko vėl bandyti, tačiau tiesiai šviesiai sakydavo, kad įskaudintas labai ir kad ji nesitikėtų taip greitai vėl šiltų jausmų

Draugavau su savo vaikinu nepilnai metus,užknisom vienas kitą ir išsiskyrėm. Po dviejų mėnesių supratom,kad negalim vienas be kito ir vėl susitaikėm,dabar jau daugiau nei du metus esam kartu

Iš mano asmeninės patirties – tie grįžimai tik meškos paslaugą padaro.

Draugavau 4 metus. Išsiskyrėm nes egzotiškoj šaly neatsilaikiau kitų dėmesiui. Po 8 mėnesių nuo išsiskyrimo, kai susitikom vėl susitaikėm. Bet nebežinau ar ilgam…