Chaosas jausmuose
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos.
Draugaujam su vaikinu apie 8 mėn., abiem po 21 m. Jis man pirmas visame kame, aš jam pirma lovoje. Aš myliu jį, bet kartais atrodo, kad nemyliu. Nebesuprantu pati savęs. Man reikia jo artumo, man su juo gera, negalėčiau be jo gyventi. Aš rami dėl to, kad mes anksčiau ar vėliau būsim kartu, ta prasme kursim kartu gyvenimą, bet šiuo metu man kažkodėl atrodo, kad reiktų išsiskirti ar padaryti pertrauką. Manau, man reikia suprasti pačiai save, kad galėčiau būti su juo, nes dabar su juo būnant man kartais kirba širdelė, kad “kažkas ne taip”. Bet juk jis tobulas, jis labai mane myli. Ką jūs manot apie visa tai?
Manau, daryk tai, ką nori daryti-padaryti pertrauką. Jeigu jis Tave tikrai myli, lauks Tavęs. Nes kitos išeities nematau, kai širdis prabyla, labai sunku jai kažką paprieštarauti. O gal užtektų ir pokalbio, kuriuo jis gebėtu Tave nuraminti.. Tiesiog pakalbėk su juo apie tai ir viskas
As manau, kad pati turi atsakyti i klausima myli ji ar ne.
Kai is tikruju myli zmogu, apie pertraukas minciu nekyla.Labai viskas paprasta ir aisku ir daug galvoti nereikia.O jei kaip sakai, be jo gyventi negaletum, bet nori petraukos, tai jei taip atvirai, esi nelabai stabilios psichikos.Mano butu tokia nuomone.Sekmes
Niekada nesupratau ir nesuprasiu tu “pertrauku”. Arba bendrauji,arba ne…..
Aš anksčiau irgi nesuprasdavau, bet dabar man atrodo, kad man reiktų pabūti su savimi ir tiesiog išsiaiškinti, kas aš esu, ko noriu iš gyvenimo ir pan.
Pertraukos dažniausiai baigiasi skyrybomis.Juolab dažnas per tą laiką kažką kitą susiranda.
Kalbėjomės labai daug, labai atvirai, jis sakė palaikys mane, kad ir ką benuspręsčiau…
visiems kartais norisi pabūti vieniems: nebežinai nei kam, nei kodėl esi ir ar nori kad taip toliau būtų. Bet, pasiryžusi pagyventi kurį laiką atskirai, jūs turit tuomet priimti ir riziką, jog jūsų mylimasis gali ir nesulaukti jūsų. Tuomet priekaištauti galėsit tik pati sau. Siūlau kompromisą: vienuolynai priima svečius, t.y. žmones, kuriems reikia pabūti vienumoje ( kaip jie sako – dykumoje). Nuvažiuokit – nebūtina lankyti pamaldas, melstis nuo ryto iki vakaro. Bet per tris vienatvės ir atsikyrimo dienas, būtų galima labai daug ką suprasti ir pajausti. O jūsų mylimasis nesijaustų atstumtas. Pagalvokit, jei jūsų draugas jums pasakytų : -inai ką, pagyvenam atskirai, aš nežinau ko noriu. Nežinau kaip jums, bet man iš karto į galvą ateitų mintis, jog nesu mylima ir santykiams ateina galas. Nepalikit savo draugo nežinioje. Kiekvienas nori būti saugus ir užtikrintas, jūs paliktumėt vaikiną nežinioje: gal grįšit, o gal nuspręsit, kad vienai jums geriau. Juk nenorit skaudinti savo mylimojo? O dėl draugo pasakymo “aš tave palaikysiu, kad ir ką nuspręstum” – palaikys, bet kaip pats elgsis naujoje situacijoje – nežinia.
Ačiū už pasisakymą, norėčiau išgirsti dar nuomonių
Padaryk ta pertrauka ir greit suprasi ar myli ji ar ne) man taip buvo, bet kai pasakiau kad noriu padaryt pertrauka ir issiskirstem, iskart supratau kad blogai padariau ir kad man reikia to zmogaus, na o dabar jau beveik 4 metai kartu)
Po kiek laiko vėl susiėjot?
Kita diena, kad ir kaip juokingai tai skambetu ;D tiesiog supratau kad padariau nesamone ir nenoriu buti atskirai
(nežinomas) , ačiū už atsakymą į asmeninę žinutę, laukiu dar pasisakymų
”Kažkas netaip” ? Autore, tik pati žinai kas ten ”ne taip”
Jei tau nuojauta sako,kad kazkas ne taip,padarykit pertrauka.Pabendrauk ir su kitais,pasiziurek,juk jauna esi,gal atsiras koks kitas ir su juo abejoniu nekils
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
