kokia klasė?

Jei neklystu, tai stabili ji tada, kai paskutinis sluoksnis yra pilnai uzpildytas. Priklausomai nuo atomo, turetu kazkiek netekt ar prisijungt.

na, bet galiu ir klyst. gal kas tikrai zino.

teisingai sakai. Paskutinis sluoksnis tur būt užpildytas, t.y. iki 8 elektronų. Kiek prisijungia arba atiduoda elektronų priklauso nuo krūvio

neklysti

nebutinai iki 8

Merginos gal kas gali padėti su 11klasės fizikos uždaviniiu? Labai reikia

Sąlygą reikia suformuluoti aiškiau.

Jeigu atomai poruojasi tarpusavyje, jų abiejų siekiamybė yra turėti pilnai užpildytą paskutinį elektronų sluoksnį. Daugeliu atvejų jam užpildyti reikia 8 elektronų (okteto). Tai įmanoma jiems dalinantis elektronais tarpusavyje. Pvz. Atomas Nr.1 turi 5 valentinius elektronus, o Atomas Nr.2 – 7 valentinius elektronus. Pirmam atomui trūksta 8-5=3 elektronų, o antram 8-7=1 elektrono. Kiekviena pora, kuria atomai dalijasi tarpusavyje, leidžia papildyti elektronų sluoksnį dar vienu papildomu elektronu. Vadinasi Atomui Nr.1 reikia sudaryti 3 poras, o Atomui Nr.2 – 1 porą. Na nupiešiam tą vieną porą tarp Atomo Nr.1 ir Atomo Nr.2 ir antrasis jau žviegia patenkintas, bet pirmam dar trūksta 2 elektronų… Ką jam daryti? Ogi į parankes čiupti dar du Atomus Nr.2. REZULTATAS: Atomas Nr.1 gavo trokštamus 3 elektronus čiupęs 3 partnerius, kurių kiekvienam užtenka tik vienos poros. T.y. Atomai Nr.2 yra monogamiški ir sudaro ryšius tik su tuo vieninteliu, Atomu Nr.1, o jis, bjaurybė, su visais trim meilės žaidimus žaidžia…

Daugelis atvejų kitokie. Pvz. gali jungtis metalas su nemetalu ir susidaryti joninis junginys. Tada turtingas elektronais nemetalas nuplėš paskutinius elektronus nuo ir taip jų mažai turinčio vargšo metalo. Dažnai gali susidaryti dvigubos ar net trigubos jungtys tarp nemetalų, nes jiems vienos poros neužtenka.