Labai gera tema

,,siela turi ne kiekvienas,tik tas ka ja pats kuria ir ja tiki” i.šeinius “kuprelis”

“Visi, kas gyvas, miršta, gamtoje

Sustoję pakeliui į amžinybę” Šekspyras “Hamletas” Naudočiau rašydama apie laikinumą, gyvenimo ir mirties temomis

Cia galiu įkelti savo mėgstamiausias citatas ,kurias, tiesa, puikiai galima panaudoti rašiniui

Seneka

*Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi.

*Akys nemato, jei širdis liepia joms apakti.

*Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas.

*Kai matai, kiek tave yra aplenkusių, pagalvok, kiek nuo tavęs atsilikusių.

*Kiekvienas yra nelaimingas tiek, kiek tiki toks esąs.

*Melas – plonasienis daiktas; gerai įsižiūrėjus, jis persišviečia.

*Nieko nėra amžina, tik kai kas trunka ilgai.

*Pati nykiausia neturto rūšis – neturtas tarp turtų.

*Prieš pasakydamas ką nors kitiems, pasakyk tai pačiam sau.

*Taurus žmogus nesišvaisto pažadais, o daro daugiau negu žadėjo.

*Svetimos ydos visada mums prieš akis, o savo – už nugaros.

Johanas Volfgangas Gėtė

*Duok saulę žmogui, jis ilgėsis ledo.

*Elgdamiesi su artimaisiais taip, tarsi jie geresni negu iš tikrųjų,priverčiame juos tapti geresnius.

*Elgesys – tai veidrodis, kuriame visi rodome savo veidą.

*Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas.

*Žodis žeidžia greičiau negu gydo.

*Niekas kitas taip neatskleidžia žmonių charakterių, kaip tai, iš ko jie juokiasi.

*Kas trumpina man laiką? Darbas. O kas jį neapsakomai ilgina ?Tinginystė.

Frydrichas Nyčė

*Kai esame pavargę, mus puola mintys, kurias seniai nugalėjome.

*Mane sukrėtė ne tai, kad mane apmelavai, o tai, kad aš tavimi daugiau nebetikiu.

*Kerštas yra žmogiškiau nei keršto nebuvimas.

*Žmogus gali įveikti visas kliūtis, jei turi pakankamai priežasčių tai padaryti.

Bendžaminas Franklinas

*Jeigu nori turėti laisvalaikį, negaišk laiko.

*Neatideliokite rytdienai to, ka galima padaryti šiandien.

* Pyktis visada turi pagrindą, bet retai pakankamą.

„Nemari ir amžina yra tik žmogaus šlovė , kurią jis pelno nuveikdamas didvyriškus darbus, ne asmeninės garbės vaikymasis, o savo turtus ir gyvenimą aukodamas visuomenės gerovei.“ Jonas Radvanas

aš tai tikriausia nelabai cituosiu, bijau kur ne ten kablelį padėtį ar panašiai, o šiaip prisimenu: altorių šešėly :”kaip kunigas, aš ne poetas, kaip poetas aš ne kunigas”

anykščių šilely “Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino”

ten tą apie tautą daukšos, tai perfrazuosiu, mažvydo katekizme “broliai ir seserys, imkit mane ir skaitykit” salomėja nėris eilėraščio ištraukos: “man tavo skausmas drasko širdį;tėvynės ilgesio liga” skirgaila: “aš noriu visiems gera, bet nežinau, kaip tai pasiekti”

Tai galima savais žodžiais perfrazuoti, nebijant suklysti dėl tikslumo. Pvz: Mikalojus Daukša rašė, kad …..

“Kažką darykim, kad žmogus tiktai iš laimės verktų” Marcinkevičius.

Žmogus ateina į šią žemę ne tam, kad krautų turtus, rinktų plojimus, ieškotų garbės. Mūsų tikslas turi būti amžinas. O amžinas tikslas – tai mūsų sielos tobulinimas (Šatrijos Ragana)

Pakrikštytas ne vandeniu, o meile, Esu čionai mylėti – ir žinau, Kad žemėje nėra daugiau ką veikti. (Justinas Marcinkevičius)

naudinga tema.

R. Granauskas “”Ne todėl, kad pati vasara pavargo žaliuoti, o todėl, kad visur kur gyvena žmogus, jis greitai nuvargina viską: lauką ir pievą, medį ir žolę, o paskui liūdnas vaikšto po savo paties nuvargintą žemę.”

čia manau tiktų rašant apie žmogaus ir gamtos ryšį ar kažką tokio..

neištrinkit temos tik!

” Tai atsiminimai, bet turėtumėte suprasti, kad (bet kokio gerą vaizduotę turinčio rašytojo) visi atsiminimai apgaulingi. ”

” Visada galime įsivaizduoti geresnę detalę negu ta, kurią atsimename. ”

( John Irving)

“Juk žmogus – tai epušės lapas, kuris dažnai virpa be vėjo”

“Nors visi žadėjom mirti už tėvynę – / Liko netesėti mūsų pažadai”

J. Aistis

“Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu”

“Aš nestatau namų, aš nevedu tautos, Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos ” H.Radauskas

“Negaliu padaryt savęs realistės – romantike ir mirsiu”

S.Nėris

“Tikrai, ko vertos mano knygos, jei dvidešimtojo amžiaus viduryje civilizuotas Europos žmogus staiga žmogėdra darosi?”

B.Sruoga

“Gyvenimas – blogis, nes gyvenimas – karas”

“Esu persodintas akacijos krūmas. Mano šaknys čiulpia naujos žemės syvus”

A.Škėma

„žodžiai kaip ir daiktai – atšimpa ir nusinešioja”

“Kūryba man yra kalbėjimas su žmogumi ir apie žmogų”

“Šitiek metų/ Tarytum karčia metėlių arbatą/ Geriu aš pareigą”

J.Marcinkevičius

”Kartais man atrodo jog tave, Tūla, aš pats susigalvojau.”

”kur norėsiu ten važiuosiu,aš vėl valkata,laisvas žmogus,savo uždarų maršrutų savininkas”

J.Kunčinas