Labas, man tik šiaip patarimo reikia… Daug nesiplėtosiu… Su buvusiu draugu esam freinds with benefits jau trečias mėnuo… Per tą laiką pasakė, kad myli mane, prisipažino daug ką, bet kodėl kartu neesam aš negaliu pasakyt… O vakar situacija buvo tokia… Kad variau jam mašina sutaisyti, paėmė, o man reikėjo išvažiuot susitikt su senu draugu… Ir jis man savosios mašinos duoti negalėjo.. Tai tas draugas važiavo per kelią kuriame yra ex’o garažas… Ir žodžiu, jis man paskambino, kad nupasakočiau, kaip jam privažiuot, paklausiau kur yra, pasakė kad tik įsuko į miestą ir aš jį pamačiau, sakau sustok, sustojo privažiavo, aš buvusio paprašiau, kad parašytu, kai baigs. Pašnekėjom, kavos atsigėrėm su draugu… Nuvežė mane atgal iš kur paėmė na ir manojo lovos sugulovo reakcija kokia buvo… tai aš tyliu, nešnekėjo, susiraukęs, draskė man tą mašiną, (tipo prabandė) galvojau, kad išskrisiu per uždarytas dureles, dar paklausiau ar atvažiuos, atsakymas buvo: ne o kam pas tave juk bimbalistai važinėjasi, išlipant jam sakau tai net bučkio neduosi, sako ne, trenkė mašinos dureles ir nuėjo. Nu ne durna esu, matau, kad čia realiai pavydas… bet bliamba tai širdį skauda dėl to… Jis man dar rūpi… Sako, kad ir aš jam… bet kartu nebeesam… Realiai ką gali reikšti toks pavydas jo?