Sveikos! Štai atėjo mano eilė išlieti širdį, nes realiai nelabai kam daugiau galiu tą padaryti.

Taigi… pora dar esam nauja, oficialiai vos nuo naujamečio. Aišku, viskas prasidėjo gerokai anksčiau. Be būtent nuo naujamečio viskas pasikeitė. Atšventėm puikiai, čiut atsiplėšėm sausio 1osios vakarą pažadėjo susitikti savaitgalį. Tada pora dienų skraidžiau padebesiais. Atėjus savaitgaliui parašiau jam, gavau atsakymą, kad niekur eiti jis nenori, viskas atsibodo, nori atostogų ir niekur neis. Ok, visiems būna blogų dienų. Pažadėjo susitikti trečiadienį. Tądien vėlai atsikėliau, tai truputį prasibudinus iškart ėjau dušan, ten prakiurksojau kokią valandą. Po to žiūrau, kad kokie 5 praleisti jo skambučiai, hm, ok, perskambinau. Tai pasirodė, kad pavelavau, pati kalta, kad neatsiliepiau, tad susitikimo nebus, nes jam reikia planuotis laiką ir jis važiuoja namo (beje, esam praktiškai kaimynai). Palaukiau jo grįžtančio kieme, atsiprašiau, prašiau, kad neširstų. Jis Ok, nepykstu, bet einu namo, nes šūdinai jaučiuos, peršalau (jei būčiau pakėlusi tą sušiktą ragelį, matyt, peršalęs nebūtų….). Oh well, visi būna suserga. sekančią dieną (vakar) susirašėm, vis dar jautėsi šūdinai, kažkaip pradėjom rašinėtis, norėjau jam pasiūlyti ketvirtadienį (po savaitės) užsukti į svečius, vakarienė, vsio takoje . Ir jis man numeta vat kokią naujieną: antradienį išskrenda savaitei su draugais paatostogaut! bet va vėl pažadėjo savaitgalį susitikt arbatos, kaip zjbs, ania???

šiaip, jei neminėjau, tai mes beveik nebendraujam virtualiai. jokių chatų, sms, skambučių. jei ir parašau, tai geriausiu atveju atsakymą gausiu po 5 valandų, jeigu išvis gausiu bet kaip supratau, jis čia taip su visais.

Kame bėda? Aš jaučiuosi neįdomi, nereikalinga ir pabodusi. Dėmesio lygiai nulis. Juk antroji poros pusė turėtų būti svarbi? o aš jaučiuosi lyg net į top 10 nepatenku savaitės vidury neištvėrus užklausiau, ar viskas ok, ar nepersigalvojo dėl mūsų. Atsakymas buvo – nedaryk dramos Ta jo kelionė apskritai pribaigė, visą naktį bluosto nesudėjau. Negi aš tiek nereikšminga, kad nei mano nuomonės užklaust? na gal ne nuomonės, bet na kažkaip pasitarti, o gal net pakviesti (draugai gi bendri), na bent jau ne tėkšti, kaip jam afigienai. Jau nekalbu, kad pati tą savaitę buvau labai upset. ir apskritai išgyvenu itin sunku laikotarpį, artimojo netektis, depresija, o dar ir be šito kalnai problemų.

Ko noriu iš jūsų? Prašau pažiūrėti į šia situaciją iš šalies ir įvertinti, ar vis gi čia viskas ok ir man tik stiprus PMS, ar išties su manimi negražiai elgiasi. Jeigu aš neteisi, tai kodėl taip skaudu?

ačiū už nuomones, atsiprašau, kad išsiplečiau.