sveikos.. taip taip,zinau-ikyrejo jau tie verkslenimai ir anonimai,bet ju cia daug ir as prie ju prisijungsiu. zinau,kad bus ir burbanciu ir pykstanciu,bet,merginos-tikrai neturiu nei kam issipasakot,nei siaip kam paverkt ant peties,o vienai taip sunku net nezinau ko man reikia-ar patarimo ar siaip spyrio i uzpakali,kad kazka daryciau kitaip. siaip ar taip-tiks viskas,tik nesmerkit labai..

vaikinas (kaip ir visi) prisiekinejo meile,maldavo niekada nepalikti,begalo rupinosi,visada net neprasomas padedavo,ramiai iskesdavo mano nuotaiku kaitas (kai tokios budavo),visad isklausydavo,buvo tiesiog-angelas sargas,visada begalo graziai rasydavo,net tada kai budavom apsipyke,niekada niekada nedingdavo,neignoruodavo… bet praeita savaite taip staigiai dingo,kad net nebezinojau ka galvot i sms neatsakydavo,ragelio nekeldavo,namuose nebudavo… galvojau isprotesiu. jei zinociau kas yra-nelysciau i akis,leisciau pailset,atsiribot nuo visu,bet jis net nesiteike nieko aiskinti. po keliu dienu,siaip ne taip priverciau paaiskinti viso to priezasti. kazka paaiskino,bet tai visiskai nesusija su musu santykiais ir jie maziausiai turejo nukenteti. po tiek laiko ignoro ir manes vengimo-buvau priversta uzduoti ta klausima-ar skiriames.. issisukinejo nuo tiesaus atsakymo-tau be manes bus geriau t.t ir panasiai,bet tai ir taip viska pasako. kaip taip gali staigiai pasikeisti zmogus kuris vos ne kiekviena diena ant keliu ir su asarom maldaudavo,kad niekada jo nepalikciau?? kaip taip gali but??? galiausiai priverciau susitikti,ikalbejau pasistenkti atstatyti santykius,na tai kaip ir pasidave. dabar jau pradejo atrasinet bent. labai pasiilgus nuavaziavau aplankyt i darba,kartu gryzom namo,na viskas tikrai toli grazu ne taip kaip budavo,bet dziaugiausi jau vien tuom,kad mane prisileidzia. paskui ir pats gyvesnis pasidare,ne vien as demesi rodziau. ir nepraejus ne valandai zmogus vel atsikeite-pradejo vaidint kad yra begalo pavarges,nori miego ir t.t na aisku cia viskas buvo tam,kad tik isvaziuociau. galvojau gal man jau paranoja ir zmogus visgi tikrai eis ilsetis. ir ka suzinau po pusantros val-jis ne namie, o su “teta” snekasi,kurios jam niekada gyvenime nereikejo ir su kuria nebendravo.

atidaviau zmogui visa save,nes jis buvo padares del manes ta pati..buvom vienas bendras,o ne du atskiri. ismokau vel pasitiketi zmonem (aciu jam uz tai )palikau zmogu su kuriuo jau buvau susizadejusi (ir uz tai taip pat aciu),dziaugiausi,kad sis jau planuoja bendra ateiti su manimi,o dabar se tau…lyg ir norai liko tie patys,bet elgesys nepaaiskinamas-nenori taip elgtis,bet vistiek neprisileidzia artyn