BIJAU. Galbūt jūs iš šalies geriau suprasite situaciją. Prieš ~2m visad per visokius gimtadienius buvo kviečiamas toks vaikinas, jis man iš karto krito į akį, tačiau mes nebendravome ir normaliai nesusipažinom per tą laiką, nes jis buvo labai uždaras ir tylus.

Taigi, kaip iš giedro dangaus prieš 2sav jis man pradėjo rašyti ir kviesti susitikti, man buvo šokas, nes iš jo tikrai mažiausiai to tikėtis galėjau. Pirmą kartą atsisakiau, bet po to ir kitą dieną jis man pasiūlė. Taigi susitikom, visai smagiai pabuvom dar su pora draugų. Kas labai įsiminė, kad jis visai nesenai išsiskyrė su drauge, todėl pagalvojau, kad eina susitikinėti su belekuom, kad pasimirštų. Bėda, kad po susitikimo aš visai ištižau ir pamečiau galvą dėl jo. Jis man parašė tik kitą dieną vakare, vėl siūlė susitikti. Vėl atsisakiau, pasakiau, kad kitą dieną. Tada ir vėl susitikom, pabuvom, parašė iš karto grįžus. Taigi vakar vėl susitikom ir… šįkart norėjo pabūti tik dviese. Tada jis pradėjo rodyti nuotraukas telefone ir parodė savo buvusią panelę, kurios nuotraukų milijonas. Netekau žado, nes tą panelę žinojau, ji nuostabaus grožio, puikios figūros, susitvarkiusi ir labai linksma, ji man visada buvo kažkas tokio. Apsimečiau, kad viskas gerai, bet taip dingo nuotaika, nes pradėjau save su ja lyginti ir jaučiausi tokia prasta. Taigi praėjus kokioms 10min, jis pamatė važiuojančią JĄ. Jis labai sutriko, pasimetė ir visą laiką dairėsi žiūrėjo į kiekvieną pravažiuojančią mašiną, kažką mąstė. Galvojau, kad viskas jau, taip liūdesys apėmė, kad galvojau apsiverksiu. Sakau važiuojam namo, o jis sako dar pabūnam, atsilenkė sėdynę, užleido garsiai ramią muziką ir užsimerkė. Sėdžiu ir nesuprantu jo. Sakau važiuojam, sako dar 10 min pabūkim, galvojau, kad dėl tos panelės čia, todėl susinervinau ir pareikalavau, kad vežtų namo. Parvežė namo, sustojo ir jau ruošiuosi lipti, o jis stipriai suėmė mane ir žiūri man į akis, klausiu kas atsitiko, sako ar galiu tave pabučiuoti? Jau anąkart norėjau… Taip sutrikau, nebeturėjau ką atsakyti ir pasakiau, kad kitą kartą, o jis lenkiasi link manęs, aš pradėjau trauktis, jis sako, nesaugok taip savęs, parodyk, kad esi švelni, ir paėmė mano ranką, o aš tiesiog pasakiau, kad baigtų ir paleistų mane, atsiprašiau, pasakiau, kad nesupyktų ir išėjau namo. Ir viskas, tyla iki dabar iš jo.

Kame esmė, kad jis laaaabai turtingas, bent 4 naujausios mašinos, milžiniškas naujas namas, naujausi telefonai, gražus, susitvarkęs, gražiai rengiasi. Nesu ir aš baisuoklė, bet daug paprastesnė ir labai drovi. Todėl man labai keista viskas. Kaip jums tokia situacija? Verta su tokiu žmogum prasidėti ar geriau pamiršti? Aš jau spėjau pamesti galvą dėl jo, bet bijau įklimpti ir toliau, nes galbūt jis kažką rezga, nes yra be galo paslaptingas ir niekaip nesuprantu kodėl pasirinko būtent mane.