dziaugiuosi, kad bent viena is sio saraso nebeliudi

O man liūdna, kad patinka vaikinas, bet jis neišsiduoda, rašo kažkokį blogą, lyg apie mane, lyg ne…gal jam patinka visai kita o aš jį įsižiūrėjau kaip kokia durnė…:/ nžn ką daryti…plius reikia rašyti daug rašto darbų, bet tingiu, atėjus sesijai man nekažką. Gyvenimas LIŪDNAS ;/

p.s. patiko ši tema ;D

As Norvegijoj, man taip irgi buna kuo toliau tuo sunkiau,nes labai pasilgstu seimos

Liūdna, nes esu porą dienų po operacijos, skauda viską, negaliu važiuot į mokslus, todėl daug svarbių paskaitų nuplauks.. Liūdna, nes neturiu šalia mylimo žmogaus, nerandu to, ką priimtu širdis.. Liūdna, nes sėdžiu geriau prie kompo, negu rašau referatus, kurių jau prisikaupė gana nemažai.. :/

man jau nebeliudna bo tavo komentaro !

o man liudna kad per jamam isleidau visus diengi …

Liudna jog sirdis baigia susigyventi su vienatve=)

liudna nes esu viena namie, draugas jau miega tai neraso, o ryt kolis kuriam beveik nieko neismokus visdar… (( liudna kad nesimokau

Man taip pat

Liūdna nes įpratau, kad draugas šalia ,o dabar jo šalia nėra

liudna nes esu begalooo didele tingine, ir neina susikaupti tarkim mokintis. Kiekviena diena lekia kaip nezinau kad,o as kaip sedziu vietojj taip sedziu. Teises turiu mokintis,bet neina susikaupt,mintys i 1000 pusiu laksto…pusantru metu laikaus ir neissilaukau,geda!!! tad nusivylus savimi esu. Paskui del vaikino liudna,nes jis kitam mieste,neturim galimybiu daznai susitikt,ir pavydziu,kad jis toks aktyvus,o mano studentiskos dienos eina velniop…….

Iš tiesų man taip pat dėl daugelio dalykų liūdna. Dabar liūdna dėl to, kad supratau, jog jau keturis metus neturėjau normalių atostogų ir niekur iš Lietuvos (ar savo miesto) nebuvau išvažiavus (nebent su kokiais nors paranormaliais reikalais). Viskas būtų gal ri gerai, visgi darbas ir veikla yra vienas svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime. Bet per tokį ilgą laiką pamiršau ką reiškia turėti atostogas laisvadienius ir net jei pasitaiko eilė laisvų dienų (kaip kad vėlinės), aš jau einu iš proto, ką nuveikti per jas. Galiausiai liūdna ir dėl to, kad net laisvu metu miegot negaliu, nes jau beveik metus turiu nesvietišką nemigą kurios net stipriausi vaistai įveikti negali, atsikeliu 1h nakties, pramiegu 2h per perą ir laukiu. Laukiu, o ne darau kažką naudingo dėl to, kad žmonės, kankinami nemigos, negali produktyviai dirbti (ypatingai paryčiais. Vėliau, po 8 h , apie 9h ryto produkytyvumas atsistato, bet tos 8h yra tiesiog savižudybė).

Tai va, šiais metais supratau, kad ir man bent kartą reikia gauti tikras atostogas, nes įstojau į universitetą ir visi aplinkui tik ir kalba, kur ir su kuo važiuos per laisvą nuo studijų laiką. Sugalvojau išvažiuoti į Londoną, pas draugę. Viskas būtų puiku, bet pigiausiu skrydžių bendrovės bilietais yra beveik mėnesiui, tad turėčiau mėnesį būti UK, o tai reiškia, kad iš kažkokio užpakalio turiu atkapstyti pinigų mėnesiniam pragyvenimui Londone, kas, įtariu, nėra pats pigiausias variantas. Vien nuoma gali atsieiti 2000lt. O ką dar kalbėt apie maistą. Gal ir ne daug valgyčiau, bet visgi jo reikės. Iš kur gaut tokias pinigų sumas?

Tai va, kai pagalvoju apie tai, ir man liūdna darosi.

Bet šiaip nenukabinu nosies ir viskam ieškau išeities, ir tikiu, kad jei stipriai ieškosiu, aš tikrai ją surasiu. Jei ir nepavyks išvažiuoti į tą savo Londoną, atrasiu kitą alternatyvą,. svarbiausia neleisti liūdnoms mintims užgožti savo gyvenimo

Liudna, nes nemoku kreipti demesi i tuos, kuriems jo is manes labiausiai reikia… o skiriu visa demesi tiems, kurie to neverti…