Dėl vaikino

Pagrindinis / Forumas / N-18 / Dėl vaikino

Dėl vaikino

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Sveikos Norėjau pasiteirauti. Situacija tokia su vaikinu mus skiria atstumas, susitinkame į savaitę max 2 kartus, dabar jis dirba tai galima sakyt nesusirašom net, suprantu, kad gal po darbo iškart krist į lovą norisi, bet būtų miela bent labanaktis iš jo sulaukt.. Ar susireikšminu per daug? Ir kaip jūsų vaikinai? Parašo?

(nežinomas) (archyvas)

PVZ..Su maniškiu (jo paties iniciatyva) taip buvo ir yra: einant miegoti vienas kitam parašom (nesvarbu, kad kitas jau miega, ar tai būtų 10val ar 3ryto) ir tą patį atsibudus.

Ir nereikia tų ilgų romantiškų labanakt – būdavo malonu ryte rast tą bučinuką

(nežinomas) (archyvas)

Mes irgi per atstumą, draugas mokosi ir dirba, bet per dieną visada stengiamės bent minimaliai pasikalbėt/susirašyt ir beveik nėra vakaro, kuomet nepalinkėtumėm saldžių sapnų. Užimti esam abu, bet per atstumą norint palaikyti santykius reikia bendrauti. Gražiai saviškiui viską pasakyk ir manau sulauksi poros žinučių per dieną

(nežinomas) (archyvas)

O maniskis daznai uzmiega nieko neparases, per diena irg mazai bendraujam, bet pripratau ir nesuku del to galvos.

(nežinomas) (archyvas)

na, jei manasis taip būtų man nieko neparašęs ir nuėjęs miegot, galvočiau, kad žuvo avarijoj, nutrentė žaibas ar dar kas! nes pas mus tai buvo kažkas nepriimtino na,nebent taip gerai nusigėrė, kad jau nebežino kur telefonas, bet tada o nuostabioji panelė taip skambindavo nesulaukus žinutės ar skambučio tai tuoj atrasdavo viską

nežinau kokie jūsų santykiai, bet man nepatiktų jei neparašytų bent jau ate…… mes tris metus išdraugavos taip, ir tikrai, kiekvieną naktį prieš miegutį po valandą kalbėdavomės, nors jam reikdavo anksti keltis į darbą, bet vis tiek kaip jis sakydavo ” aukojuosi dėl tavęs, kad nezyztum”

(nežinomas) (archyvas)

Su ex kai draugavau, tai visad budavo pranesta kur iseina, pries miega pokalbiai, niekad nenueidavo miegot nieko neparases, isties buvo miela, o kad dabar priesinga varianta turiu, tai net nezinau,ar cia gerai ar nelabai, noris skustis, bet kai pasako kad suauge zmones neturi tam laiko, taip ir tyli.

(nežinomas) (archyvas)

mazai bendraujam, bet reikalauju kad parasytu labas rytas, o vakare labanakt, labanakt dazniausiai praso, bet labas rytas pradejo nebebeparasyti atsikeles, gaunas kad pirma parasau. o per diena bendraujam mazokai tikrai, trizniuoju, pykstu ir panasiai, bet neprasmiska, niekas nesikeicia susitinkam irgi retai, nors siuo metu atstumas gal kokie 4 km ) bet jis dirba, as dirbu ir pan, bet vistiek nepateisinu to

(nežinomas) (archyvas)

Mane tai net nervas ima daznai kai siaip sau skambina be tikslo net i diena po keliskart… Rrrr… Sedetu ir dirbtu vln, kol as uz 300 km tv ziuriu ar ka kita veikiu kartais jau net vyrui sakau- nu baik persekiot mane

(nežinomas) (archyvas)

Labanakt yra šventas dalykas!

(nežinomas) (archyvas)

Manasis tai net jei susipykę būnam, visada parašo saldžių sapnų, ir atsikėlęs ryte iškart ką nors parašo Labai patinka man, tiesiog parodo kad visada prieš užmigdamas ir iškart atsikėlęs pagalvoja apie mane.. Na o tu manau, kaip nors pasakyk.. Kai santykiai per atstumą, tai būtina susirašinėti, paskambinti vienas kitam Pati parašyk gal kartais jam labanaktis ir pan. Juk nesunku

(nežinomas) (archyvas)

Pas mus taip pat kiekviena diena prasideda su “labas rytas” ir baigiasi su “labanakt”, net ir tuo metu, kai būnam susipykę… Šiaip kai maniškis pakeitė darbą susirašom daug rečiau, bet vis tiek ištaiko kokią progą darbo metu atrašyti, nors nelabai galima Aišku viskas priklauso nuo žmogaus, jo bendravimo ir supratimo, tad gal jis tiesiog tam nejaučia poreikio. Galit pasikalbėti apie tai ir viskas bus aišku

(nežinomas) (archyvas)

mes senai vede, dirbam, bet pas mus visada yra labas rytas su privalomu buckiu, visada labanakt, ir visada padekoja uz pietus. o kai dar net nebuvom nei vede, nei negyvenom, net protu nesuvokiama kaip galima neparasyt nei labanakt nei nieko

(nežinomas) (archyvas)

Aš nenoriu gąsdint ar kažką prišnekėti, bet mano istorija buvo tokia: susitikdavom 1 kartą į savaitę (savaitgalį), kuo toliau tuo mažiau susirašinėdavome, nes sakydavo, kad pavargęs ir pan. po darbo, kol sužinojau, kad su kitom merginom linksminasi. Kai tiek metų praėjo tai dabar juokinga. Bet likau įtari

(nežinomas) (archyvas)

Mane su vaikinu skiria tūkstančiai kilometrų, bet kiekvieną vakarą pakalbame bent po 1 val, o būna ir po 2, ir po 3 val. Labanakt taip pat privalomas dalykas. Esame kartu 10 mėnesių, jis grįžta kas ~2 mėn porai savaičių, bet manau, kad tikriems jausmams atstumas nekliūtis O galbūt jums autore reikėtų pirmai pradėti vis parašyti vaikinui, manau, kad jis atrašytų į tavo žinutę ir priprastų prie to gal Arba tiesiog gražiai pasikalbėti, užsiminti, kad būtų labai miela užmigti su tavo labanakt ir prabusti su tavo labas rytas..