Desperatiška vaikino paieška
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Nusprendžiau pasipasakoti ir sulaukti patarimų, nuomonių. Man dvidešimt, šiuo metu esu pasiėmusi laisvus nuo studijų metus, galvoju išvažiuot į užsienį. Paskutiniu metu mano galvoje, mintyse pradėjo vykti kažkoks lūžis, supratau, kad draugai neturi būti svarbiausias dalykas, nes tikri draugai dabar išimtis. Kiek stengdavausi dėl kelių žmonių, niekad nebuvau tinkamai įvertinta, nusivyliau. Pradėjau galvoti, kad pirmoje vietoje turi būti šeima, nes jie visados šalia. Noriu pati sutikti savo žmogų, sukurti su juo tvirtą ryšį, susilaukti vaikelio, besąlygiškai mylėti vienas kitą ir palaikyti visose situacijose, pasitikėti, tačiau man niekaip nesiseka. Tikrai stengiuosi būti pozityvi, bet dažnai tos gražios mintys dingsta, kai matau, jog dauguma mano draugių jau apsigyvena su vaikinais, keliauja kartu, vis kažką susiplanuoja smagaus, o aš kaip viena taip viena. Sutinku vaikiną, su kuriuo pradedam gerai sutarti, iškart galvoju, kad va viskas čia jau man skirtas, po kiek laiko vėl graužiu save, kam leidau taip galvoti, nes jis visiškai netinkamas man. Nu žinau, kad tai kvaila, bet taip man norisi jau turėt artimą žmogų šalia.
Turiu svajonę, esu susikūrusi mintyse savo idealios šeimos modelį, tačiau kuo toliau, tuo labiau abejonės ima, kad išvis kažką susirasiu, jau ir sesuo juokaudama siūlo pradėt domėtis kačių auginimu.
Tau tik dvidešimt
nejuokauk, tau dar 20 metu, neprasidek su be tuo, tik tam kad butu zmogus, o tikraji tikrai surasi, kai pati pradesi gyventi igyvendindama savo planus, susiformuosi pati kaip asmenybe, galu gale, kai pradesi studijas, atsiras daugiau bendraminciu neskubek, meile tave pati susiras
Aš suprantu, kad esu dar labai jauna, tačiau kiekvienas savu metu subręsta. Nesakau, kad jau šią minutę noriu vaikų, šeimos ir pan. tikrai dar ankstoka tam, dar +/- 4 metai užims mokslai, tačiau beproto norisi artimo žmogaus, nes labai vieniša jaučiuosi.
gali tema kurti ir ne mo anonimu, o net nuotrauka savo prideti
Nesikrimsk. Ateis laikas ir surasi sau tinkamą žmogų
Svarbiausia, jog tvirtai žinai ko tu nori, ko tau reikia. O tai sveikinama, nes dauguma 20čių galvose dar tik vėjai švilpauja Palinkėsiu nusiraminti ir kad sukūrtum tokią šeimą apie kurią svajoji
Deja, tokios desperatiškos meilės ieškotojos tikrai baigia vienos su katėm. Kai nustosi meilę idealizuoti, tai ji ir ateis. Ir šiaip, šeima yra ne tavo vyras, vaikinas, o tavo tėvai, seserys, broliai, jie niekada neapgaus, o bernai, vyrai, tai dar ir kaip. O ir šiaip, žiauriai klaidingas mąstymas, kad draugai nereikalingi ir jie nėra svarbūs. Vėlgi, meilė baigiasi, o draugai lieka. Pati tą perėjau, žinau, ką sakau
Tau 20 siūlo jau kates augint, o man 17 ir jau vos ne senmerge vadina nes visi aplinkui jau nuo 15-16 su savo ilgaamžėm meilėm Tai aš nusiteikiau nenebūti tokia išranke, patarčiau ir tau , nes kai įsimylėsi galbūt tie maži minusai tau virs pliusais
Na, man pavyko išmąstyt tokį dalyką, kad šiais laikais jaunimas per daug idealizuoja tuos santykius. Realiai jie nėra taip gražu, kaip atrodo. Iš pradžių ten jo, rožiniai akinukai, viskas gražu ir pan, bet po to tie akinukai nukrenta ir va tada pamatai tikrąjį žmogaus veidą, kuris gali ir nelabai patikt. Santykiai turi būt. Bet jie turi būt ne kažkokia gyvenimo siekiamybė, o priemonė savirealizacijai. Mano galva, draugai yra žymiai vertingiau. Santykiai dūžta ir tu jų nebesuklijuosi. O draugai.. tu su jais gali nesimatyt savaitę, dvi, mėnesį, bet kai tau reikia, jie visada bus šalia ir jie niekur nedings. Santykiai banguoja, nėra stabilūs, o draugystė gali būt kad ir iki gyvenimo galo. Ir santykiam reikalingas tvirtas asmenybės pamatas. Be jo – niekaip.
Dažnai žmonės apsunkina savo gyvenimus viską spręsdami patys. „Aš padarysiu“, „aš susirasiu“, „aš pasieksiu“. Gyvenimas tampa paprastas tada kada pasiduodi vedimui, natūraliai gyvenimo tėkmei. Gyvenk atvira širdimi, degančiomis akimis ir viskas susidėlios savaime
Siūlyčiau pasiskaitinėti rusų psichologo, vedų žinovo, Olego Torsunovo knygelę apie šeimos kūrimą. Mintys nestandartinės, galbūt tolimos šiandieninei kultūrai, bet tai amžių patikrinta išmintis, kuri galiojo tiek praeities, tiek šiandienos žmogui.
P.S. Būtų įdomu pabendrauti, atrodai protinga mergina Jei panorėsi parašyk
Tas jaunatviškas idealizmas 🙂
Mažiau žvilgčiok į kitų daržus ir gyvenk SAVO gyvenimą.
Draugai draugam nelygu. Neturiu nei vieno žmogaus šalia, kurį galėčiau pavadinti tikru draugu.
Labai gaila, bet šiandien draugai tapo laisvalaikio partneriais, savaitgalių “draugai”, kuriems tu reikalingas vien dėl kompanijos. Tas pats vyksta ir porų santykiuose, viskas paremta egoizmu, žiūrima ne ką galėtum duoti žmogui, bet ką galėtum gauti iš to žmogaus. Žmogus tapo preke..
Būtent.
visada tokias istorijas baigiu skaityti tas ta vieta, kai paraso: man 20….
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
